sabotažas

Vokietijos policija sulaikė 48 metų vyrą, įtariamą keliais sabotažo aktais prieš šalies elektros tinklus, pranešė naujienų agentūros dpa šaltiniai. Pranešta, kad vyras buvo sulaikytas Vaisveilerio (Weisweiler) jėgainės rajone netoli vakarinio Acheno miesto, po kelias dienas trukusių tyrimų dėl virtinės incidentų svarbių infrastruktūros objektų vietose.

Vokietijos policija vykdo tyrimo veiksmus prie elektros pastotės netoli Acheno, kur, kaip įtariama, taip pat galėjo būti rengiamasi diversijai. Apie tai praneša „Spiegel“. Policija nuvyko prie elektros pastotės Veisveileryje, netoli Acheno, ir ieško galimo pasirengimo diversijai požymių po to, kai ši vieta buvo paminėta laiške, kuriame vienas vyras prisiėmė atsakomybę už ankstesnius incidentus. Tyrėjai dirba keliose vietose. Ko konkrečiai jie ieško, viešai neatskleidžiama.

Sabotažo ir hibridinio karo grėsmės Europoje, įskaitant Lietuvą, gali didėti, nes tokios valstybės kaip Rusija jas naudoja siekdamos politinių ir strateginių tikslų. Lietuva, Europos Sąjunga ir NATO stiprina savo atsparumą, užkardydamos pavojus socialinei tvarkai, energetikai ir piliečių saugumui, o visuomenė raginama būti budri ir bendradarbiauti su tarnybomis.

Lenkijos ministras pirmininkas Donaldas Tuskas penktadienį pasmerkė, anot jo, Rusijos „valstybinį terorizmą“ – tokie žodžiai iš jo lūpų nuskambėjo po geležinkelio linijos, kuria į kaimyninę Ukrainą gabenama pagalba, sabotažo.

Vienas iš dviejų Ukrainos piliečių, įtariamų neseniai įvykdžius diversijas Lenkijos geležinkelio linijoje, tikriausiai dirba Rusijos karinei žvalgybai (GRU), pranešė Lvive įsikūręs portalas „Zaxid.net“. Portalas išsiaiškino, kad vienas iš dviejų įtariamųjų, Jevhenijus Ivanovas, yra Estijoje gimęs Ukrainos pilietis, pastaraisiais metais gyvenantis Rusijoje.

Lenkijos premjeras Donaldas Tuskas perspėja, kad Rusija siekia kiršinti lenkus prieš ukrainiečius ir išnaudoti sabotažo išpuolius geležinkeliuose tam, kad būtų kurstomas chaosas bei nepasitikėjimas.

Kremlius pateikė atsakymą į Lenkijos kaltinimus, kad jis yra atsakingas už savaitgalį įvykusį sprogimą geležinkelio linijoje, skelbia „Sky News“. Kremliaus atstovas spaudai Dmitrijus Peskovas taip pat teigia, kad verta paminėti, jog į sabotažą buvo įsivėlę ir ukrainiečiai. „Rusija kaltinama visomis hibridinio ir tiesioginio karo, kuris vyksta, apraiškomis“, – televizijos kanalui „Rossija“ sakė D. Peskovas.

Lenkijos ministras pirmininkas Donaldas Tuskas teigia, kad šalis nustatė du asmenis, kurie, jos manymu, yra atsakingi už įvykdytus sabotažus geležinkelio linijose. D. Tuskas Lenkijos politikams sakė, kad jų tikslas buvo sukelti katastrofą geležinkeliuose, rašo „Sky News“. Apkaltino 2 ukrainiečius bendradarbiavimu su Rusijos žvalgyba Jis taip pat teigė, kad 2 atsakingi asmenys buvo iš Ukrainos ir bendradarbiavo su Rusijos žvalgyba.

Lenkijos teisėsaugos institucijos surinko įrodymus, padėsiančius tyrėjams labai greitai nustatyti įtariamus sabotažo akto vykdytojus šalies geležinkelio ruože savaitgalį, pirmadienį vakare pareiškė ministrų kabineto atstovai, kuriuos cituoja „TVP World“. Lenkijos vyriausybės ministrai pirmadienį surengė bendrą spaudos konferenciją, kurioje aptarė incidentus geležinkelio ruože šalies pietryčiuose.

Rusija galėjo ruoštis teroro aktams, panaudodama dronus ir konservų skardines, kuriose vietoje kukurūzų buvo stipri sprogstamoji medžiaga, praneša „Gazeta Wyborcza“, remdamasi Lenkijos Vidaus saugumo agentūros (ABW) ir Nacionalinės prokuratūros duomenimis.  Tuo tarpu JAV analitikai iš ISW (Karo studijų instituto) įspėja, kad Rusijos ir Baltarusijos specialiosios tarnybos gali rengti sabotažo operacijas prieš kritinę infrastruktūrą Lenkijoje, dėl to melagingai apkaltindamos Ukrainą.

Baltojoje Vokėje „Jozitos“ degalinės teritorijoje užsidegus dujų pilstymo stočiai paaiškėjo, kad tokių pavojingų objektų Lietuvoje yra 20, o dar apie 30 priskiriama žemesnio pavojingumo. Oficialiai nurodoma, kad šie objektai turi būti tikrinami, tačiau gyventojai viešina nuotraukas ir sako – kai kur pavojingos medžiagos kaupiamos taip atvirai, kad jos gali nesunkiai tapti priešo taikiniu.

Ukrainos partizanų grupė „Atesh“ pranešė, kad sabotuoja geležinkelius Rusijos mieste Volgograde ir Rusijos okupuotame Uvarovo kaime Kryme, liepos 10 d. paskelbtame pranešime platformoje „Telegram“. Judėjimas „Atesh“ reguliariai vykdo sabotažo operacijas Rusijos teritorijoje bei Rusijos okupuotose Ukrainos dalyse, rašo „Kyiv Independent“. Partizanai tvirtina sugadinę relinį skydą, kuris užtikrina ryšį ir kontrolę tarp traukinių geležinkelio mazge, Volgograde.

Pastaruoju metu Lietuvoje kilus ne vienam didesnio masto gaisrui, Nacionalinis krizių valdymo centras (NKVC) tvirtina, kad tarnybos aiškinasi, kodėl padažnėjo tokio pobūdžio įvykiai. Anot NKVC, kol kas nėra duomenų apie tai, jog pastaruoju metu kilę gaisrai būtų susiję su galimais sabotažo atvejais. „Šiuo metu tyrėjai atlieka savo darbą ir aiškinasi gaisrų priežastis.

Vokietijos prokuratūra trečiadienį pranešė sulaikiusi tris Ukrainos piliečius, kaltinamus Rusijos užsakymu planavus sabotažo aktus, kurių taikiniu buvo prekių transportas. Įtariamieji buvo sulaikyti Vokietijoje ir Šveicarijoje.

Lenkijos teisingumo ministras Adamas Bodnaras pirmadienį pareiškė, kad Varšuvos padegėjas yra įtariamas ir dėl panašaus incidento Lietuvoje. Sekmadienį vakare Lenkijos ministras pirmininkas Donaldas Tuskas platformoje „X“ parašė, kad pernai didžiulis gaisras Varšuvos prekybos centre „Marywilska“ kilo dėl Rusijos specialiųjų tarnybų užsakyto padegimo.

Lenkijos diplomatijos vadovas pirmadienį pareiškė, kad nusprendė uždaryti vieną Rusijos konsulatą dėl sabotažo, lenkų institucijoms apkaltinus Rusiją praėjusiais metais Varšuvos prekybos centrą nusiaubusio gaisro organizavimu.

Prorusiška programišių grupuotė „Noname057(16)“ antradienį tęsė kibernetines atakas prieš Italijos institucijas, jos taikiniais tapo ministerijų, karabinierių ir finansų policijos, taip pat kai kurių transporto įmonių svetainės. Tai pranešė naujienų agentūra ANSA, kuria remiasi „Ukrinform“. Kaip ir pirmadienį, kai programišiai taikėsi į finansų institucijas, oro uostus ir uostus, grupuotė rengia DDoS atakas, kuriomis siekiama padaryti svetaines neprieinamas.

Buvo rengiami sabotažai prieš Vokietijos karinio jūrų laivyno laivus, rašo NTV. Apie tai patvirtino Vokietijos karinio jūrų laivyno vadas Janas Christianas Kaackas. Anot jo, sabotažininkai apgadino Bundesvero karo laivus, taip pat buvo bandymų patekti į bazes. Tekste rašoma, kad buvo fiksuotas ne vienas toks atvejis. Įvedė papildomas saugumo priemones J. Ch.

Norvegijos žvalgyba trečiadienį perspėjo, kad 2025 m. Rusija „tikėtina“ imsis sabotažo veiksmų prieš Norvegiją, taikiniai gali būti energetikos infrastruktūra arba Ukrainai siunčiama pagalba.  Oslo ir Maskvos diplomatiniai santykiai smarkiai pablogėjo, kai Rusija 2022 m. vasarį įsiveržė į Ukrainą.

Prieš savaitę Baltijos jūroje pažeistas dar vienas kabelis. Šį kartą – povandeninis Latvijos valstybinio radijo ir televizijos centro optinis kabelis, esantis 50 metrų gylyje. Nors tikima, kad tai eilinis Rusijos sabotažo aktas, ryžtingų veiksmų Europa nesiima.  Apie tai naujienų portalo tv3.lt laidoje „Dienos pjūvis“ diskutavo Geopolitikos ir saugumo studijų centro vadovas Linas Kojala ir atsargos karininkas, pulkininkas Gintaras Ažubalis.

Po incidento Baltijos jūroje, kai buvo pažeistas dar vienas povandeninis kabelis, premjeras Gintautas Paluckas pabrėžia –  Europos Sąjunga turi imtis veiksmų. Anot Vyriausybės vadovo, kiekviena tokius sabotažo aktus patirianti valstybė turėtų sulaukti atitinkamos finansinės paramos. „Kiekvienas iš šių incidentų kainuoja labai rimtus pinigus ir čia, matyt, reikėtų kalbėti apie valstybių, kurios patiria tokio pobūdžio provokacijas ar sabotažo aktus, finansinę paramą.

Kelių JAV ir Europos žvalgybos pareigūnų teigimu, pastaruoju metu įvykę povandeninių kabelių Baltijos jūroje pažeidimai greičiausiai buvo nelaimingi atsitikimai, o ne Rusijos surengti sabotažo aktai, sekmadienį pranešė leidinys „The Washington Post“. Pastaraisiais mėnesiais Baltijos jūroje buvo nutraukti keli povandeniniai telekomunikacijų ir elektros kabeliai. Tai, ekspertų ir politikų teigimu, yra Rusijos organizuotų hibridinio karo veiksmų dalis.

Gynybos ir kosmoso eurokomisaras Andrius Kubilius teigia, kad Rusija prieš Europos Sąjungą (ES) jau kovoja totalinį karą. Tai pasireiškia sabotažais, hibridinėmis atakomis, propaganda. Politiko manymu, dabar Europai yra kaip niekad svarbu suprasti galimą grėsmę ir pradėti tinkamai ruoštis. Politikas prisiminė Vinstoną Čerčilį – kaip jo įspėjimų apie Hitlerio grėsmę Europoje niekas neklausė.

Du Baltijos jūros telekomunikacijų kabeliai, kurie buvo nutraukti Švedijos teritoriniuose vandenyse, jau sutvarkyti, penktadienį pranešė jų operatoriai, o tyrimas dėl Kinijos laivo, plaukiojusio tame rajone, vyksta toliau.

Kinija penktadienį pareiškė, kad yra pasirengusi bendradarbiauti tyrime dėl Baltijos jūroje pažeistų kabelių. „Kinija yra pasirengusi bendradarbiauti su atitinkamomis šalimis, kad būtų išsiaiškinta tiesa. Šiuo metu Kinija ir Švedija palaiko glaudžius ryšius šiuo klausimu“, – per reguliarią spaudos konferenciją sakė Užsienio reikalų ministerijos atstovė spaudai Mao Ning.

Rusija įtariama vasarą surengusi sabotažą – bendrovės DHL siuntiniuose aptikta degi ir savaime užsiliepsnojanti medžiaga, kuri sukėlė gaisrus trijuose Europos šalių sandėliuose. Dar keli panašūs siuntiniai buvo aptikti krovininiuose skrydžiuose į JAV, tačiau be degių medžiagų. Europos šalių žvalgybos tarnybų atstovai apkaltino Rusiją rengiant agresyvius išpuolius.

 Rusų pareigūnai Kaliningrado srityje sulaikė Vokietijos pilietį, kaltinamą sabotažu prieš energetikos objektus, trečiadienį pranešė Rusijos federalinė saugumo tarnyba (FSB). 1967 metais gimęs Nikolai Gaidukas įtariamas dėl „2024 metų kovo sprogimo vienoje dujų skirstymo stotyje“ Kaliningrado srityje, sakoma FSB pranešime, kurį citavo naujienų agentūros.

Vakarų Vokietijos valdžios institucijos penktadienį įspėjo apie 10 tūkst. žmonių negerti vandens iš čiaupo dėl įtariamo sabotažo – vandens rezervuarą, iš kurio taip pat aprūpinama netoliese esanti karinė bazė, juosiančioje tvoroje buvo aptikta skylė. Tai jau antras toks incidentas šią savaitę.  Mechernicho miesto valdžios institucijos pranešė, kad ketvirtadienio popietę buvo aptikta perkirpta tvora ir kad šiuo metu atliekami tyrimai siekiant nustatyti, ar vanduo buvo užterštas.

Vokietijos karinė bazė netoli Kelno oro uosto trečiadienį buvo aptverta policijos, tūkstančiams ten dirbusių asmenų ir karių uždrausta gerti vandentiekio vandenį. Vėliau analogiški įtarimai kilo ir Geilenkircheno mieste esančios NATO karinės bazės vadovybei. Manoma, kad vanduo galėjo būti užterštas kažkokia medžiaga po to, kai svetimas žmogus pateko į karinės bazės teritoriją. Metalinėje tvoroje buvo aptikta skylė, o vandentiekio sistemoje nustatyti nesklandumai.

Kremliaus provokacijos Lietuvoje nerimsta: Rusijos piliečiai apsimeta keliautojais, fotografuoja Lietuvos energetinius strateginius objektus, virš jų skraidina dronus. Lietuvos politikams ši situacija žinoma, jie aiškina, kad strateginių objektų apsaugos lygis šalyje aukštas.

Lenkijos premjeras Donaldas Tuskas pranešė, kad šalies teisėsauga sulaikė 9 įtariamuosius, kurie rusų užsakymu bandė sudeginti prekybos centrą „Ikea“ Vilniuje. Taip pat dažų gamyklą Lenkijos Vakaruose. Pasak D. Tusko, įtariami baltarusiai, ukrainiečiai ir lenkai sabotažus Rusijos pavedimu vykdė ir Latvijoje bei Švedijoje. Tuo metu Lietuvos teisėsauga apie „Ikea“ padegimą Lietuvos visuomenei neturi, ką pasakyti.

Lenkijoje suėmus asmenis, galimai susijusius su sabotažais šalyje ir „Ikea“ gaisru Vilniuje, prezidentas Gitanas Nausėda sako, kad tokios provokacijos gali kartotis ir toliau. „Deja, turime informacijos, kad tokios diversijos ar sabotažo aktai gali kartotis. Be abejo, mūsų institucijos yra budrios, yra informuotos apie galimas grėsmes ir jos tikrai padarys viską, kad tokio pobūdžio aktai būtų užkardyti ir kaltieji būtų sulaikyti“, – LRT radijui antradienį sakė G. Nausėda.

Lenkijos premjeras Donaldas Tuskas pirmadienį privačiam transliuotojui TVN24 patvirtino, kad kai kurie pastarojo meto incidentai Lenkijoje, Lietuvoje ir Latvijoje buvo sabotažo aktai, vykdomi Rusijos užsakymu. Tarp jų – pasikėsinimas padegti Vroclavo dažų gamyklą Vakarų Lenkijoje ir „Ikea“ sandėlio padegimas  Lietuvoje. D. Tuskas taip pat pranešė, kad Lenkijos pareigūnai sulaikė ir suėmė devynis asmenis, įtariamus tiesioginiu dalyvavimu sabotažo aktuose Rusijos naudai.

Švedijos prokuratūra nutraukė dujotiekio „Nord Stream“ sabotažo Baltijos jūroje tyrimą, trečiadienį pranešė už tyrimą atsakingas prokuroras Matsas Ljungqvistas. M. Ljungqvistas paaiškino, jog buvo nustatyta, kad Švedija neturi jurisdikcijos šioje byloje. M. Ljungqvisto teigimu, išsamaus tyrimo metu nebuvo nustatyta jokių aplinkybių, leidusių manyti, kad Švedija ar Švedijos piliečiai būtų kaip nors susiję su tarptautiniuose vandenyse įvykdytu išpuoliu.

Dortmundo „Borussia“ komandoje tęsiasi drama dėl galimo vyriausiojo trenerio atleidimo. Pastaruoju metu nekyla kalbos dėl to, jog braška Edino Terzičiaus kėdė. „Borussia“ šiuo metu Vokietijoje žengia tik penkta, o pergalės jiems nepavyko iškovoti jau ketveriose rungtynėse iš eilės. Vokietijos dienraštis „Bild“ praneša, jog kantrybės neteko ir „Borussia“ žaidėjai.

Rusijos pareigūnai skelbiasi sulaikę įtariamąjį, kuris tariamai prieš savaitę įvykdė išpuolį Buriatijos teritorijoje. Įtariamasis – Baltarusijos pilietis, kuris, anot Rusijos teisėsaugininkų, gavo nurodymus iš Lietuvoje gyvenančio tautiečio. Rusijos federalinio saugumo biuras skelbiasi sulaikę Baltarusijos pilietį, kuris įtariamas naktį iš lapkričio 29-osios į 30-ąją įvykdęs išpuolį geležinkelio atkarpoje šalia Severomuisko. Tuomet buvo sunaikinta dešimtys aviacinio kuro ir dyzelino cisternų.

 Dujotiekio „Balticconnector“ ir ryšių kabelio tarp Suomijos ir Estijos pažeidimo aplinkybės toliau tiriamos, o jei paaiškės, kad tai – sabotažas, NATO atsakas bus ryžtingas ir vieningas, trečiadienį pareiškė Aljanso generalinis sekretorius Jensas Stoltenbergas.

Ukrainos ginkluotosioms pajėgoms aktyviai ruošiantis savo ilgai lauktam kontrpuolimui, kuris, kaip teigia Ukrainos ministras pirmininkas Denysas Šmyhalis, įvyks jau šią vasarą, Kyjivas pradėjo precedento neturinčias sabotažo operacijas Rusijos okupuotose teritorijose, įskaitant Krymą, rašo Jamestown Foundation analitikai. Gegužės 6 d. po karą kurstančio rusų tinklaraštininko Zacharo Prilepino automobiliu buvo susprogdintas sprogstamasis užtaisas.

Danijos dienraštis „Information“ penktadienį pranešė, kad prieš pat rugsėjo mėnesį „Nord Stream“ dujotiekius pažeidusius paslaptingus sprogimus netoli šių Baltijos jūros dugnu nutiestų vamzdynų buvo nufotografuotas Rusijos karinio jūrų laivyno povandeninių operacijų laivas. Laikraštis teigė, kad povandeninių gelbėjimo operacijų laivas SS-750 buvo nufotografuotas Baltijos jūroje keturios dienos prieš sprogimus dujotiekiuose, jungiančiuose Rusiją su Vokietija.

Rusijos kariniai ir civiliniai „laivai vaiduokliai“ plaukioja Baltijos ir Šiaurės jūrose ir renka duomenis sabotažo operacijoms prieš vėjo jėgaines, dujotiekius ir ryšių kabelius, rodo trečiadienį paskelbtas bendras Šiaurės šalių visuomeninių transliuotojų tyrimas. Pasak jų, daugybė Rusijos karinių ir civilinių laivų vandenyse aplink Daniją, Norvegiją, Suomiją ir Švediją specialia įranga tiria jūros dugną ir aiškinasi, kaip sujungta šių šalių infrastruktūra.

Švedijos prokuroras, vadovaujantis tyrimui dėl Rusijos eksporto dujotiekių per Baltijos jūrą iki Vokietijos „Nord Stream“ sabotažo, ketvirtadienį pareiškė, kad vis dar neaišku, kas už tai atsakingas. Pernai rugsėjo pabaigoje netoli Danijos Bornholmo salos buvo aptikti keturi dideli dujų nuotėkiai iš dviejų „Nord Stream“ vamzdynų, o prieš tai seisminiai institutai užfiksavo du povandeninius sprogimus.

Praėjus beveik šešiems mėnesiams po dujotiekio sprogimų Baltijos jūros dugne, kurie sukėlė geopolitines bangas visame pasaulyje, vis dar nėra galutinio atsakymo į klausimą, kas susprogdino „Nord Stream“. Kai kurie suskubo suversti kaltę Rusijai, tokį požiūrį motyvuodami šios šalies hibridinio karo patirtimi ir galimu siekiu įbauginti Europą, vykstant įtemptam ekonominiam konfliktui dėl dujų tiekimo.

Vokiečių tyrėjai, tiriantys sprogimus prie „Nord Stream“ dujotiekių, apieškojo vieną laivą, įtariamą atgabenus per incidentą panaudotus sprogmenis, trečiadienį paskelbė Vokietijos federalinė prokuratūra. Kratos vyko sausio 18–20 dienomis, dėl įtarimų, kad šiuo laivu galėjo būti transportuojami sprogstamieji užtaisai, 2022 metų rugsėjo 26-ąją sprogę prie dujotiekių „Nord Stream 1“ ir „Nord Stream 2“ Baltijos jūroje, sakoma pranešime.

Staiga Europa turi daugiau dujų nei gali jų sunaudoti. Netekusi rusiškų dujų, nuo kurių ilgą laiką priklausė, Europa suskubo importuoti suskystintas dujas iš viso pasaulio, kad galėtų užpildyti savo saugyklas. Dabar dėl neįprastai šilto oro ir sėkmingų sandorių saugyklos yra beveik pilnos dar prieš įjungiant šildymą europiečių namuose. Be to, smarkiai krito ir pačių dujų kaina – dabar ji nesiekia nė trečdalio vasaros piko kainos.

Dujotiekio „Nord Stream“, jungiančio Rusiją su Europa, nuotėkių vietos apžiūra sustiprino įtarimus, kad tai buvo sabotažo aktai, ketvirtadienį pranešė Švedijos pareigūnai. „Galime daryti išvadą, kad Švedijos išskirtinėje ekonominėje zonoje dujotiekyje „Nord Stream 1“ ir „Nord Stream 2“ įvyko detonacija, dėl kurios buvo padaryta didelė žala dujotiekiams“, – sakoma prokuroro Matso Ljungqvisto pareiškime.

Norvegija, šiuo metu didžiausia dujų tiekėja Europai, ketina sustiprinti savo naftos įrenginių saugumą, kilus įtarimams, kad du povandeniniai gamtinių dujų vamzdynai „Nord Stream 1“ ir „Nord Stream 2“ buvo sugadinti per sabotažo aktą.  „Vyriausybė nusprendė imtis priemonių, kad padidintų infrastruktūros objektų, sausumos terminalų ir platformų saugumą Norvegijos kontinentiniame šelfe“, – sakoma antradienio vakarą paskelbtame Norvegijos energetikos ministro Terje Aasland pranešime.

Europos Sąjunga mano, kad šią savaitę dviejuose Rusijos ir Vokietijos povandeniniuose dujotiekiuose įvykę nuotėkiai „nėra atsitiktinumas“ – esama požymių, kad tai buvo „tyčinis veiksmas“, trečiadienį pareiškė bloko užsienio politikos vadovas Josepas Borrellis.

TV3, TV6, TV8, TV3 Play ir Go3 siūlo Europos moterų krepšinio čempionato atrankos rungtynes ir Eurolygos kovas, taip pat naują serialą „Pavogtas likimas“ ir filmo „Vaikinas gimtadienio šventei“ premjerą. 15.00 val. per TV8 kviečiame žiūrėti naują meksikiečių meilės serialą „Pavogtas likimas“. Sužinojusi, kad turi seserį dvynę, Paola, pirmoji Meksikos ponia, nusprendžia paaukoti jos gyvybę vardan savo nerūpestingo gyvenimo su meilužiu.

Britai paviešino seriją 1940-ųjų dokumentų, kurie atskleidė originalius Adolfo Hilterio likimo sprendimo būdus, taip pat santykių su Sovietų Sąjunga vystymą, praneša „The Guardian“. Anot išslaptintų MI6 dokumentų, ši spec. tarnyba reikalaujant karinei vadovybei, 1947-aisiais buvo sukūrusi didelę kampaniją, nukreiptą prieš Sovietų Sąjungą.