Kai kalbama apie naująjį Šaltąjį karą, dažnai spekuliuojama tuo, kad buvusioje komunistinėje erdvėje ne viskas vyksta taip, kaip norėtųsi. Tačiau Šaltasis karas baigėsi ir dabar reikia kalbėti apie ekonominį karą, teigia Europos Saugumo ir Bendradarbiavimo Organizacijos (ESBO) Parlamentinės Asamblėjos generalinis sekretorius R.Spencer Oliver.
Šiomis mintimis R.S.Oliver dalijosi birželio 29 - liepos 3 dienomis Kazachstano sostinėje Astanoje vykusios ESBO PA sesijos metu.
Pasak vienu pirmųjų smuikų organizacijoje griežiančio diplomato, nors demokratijos kūrimas tokiose šalyse, kaip Rusija, Kazachstanas ar Kirgizija patiria sunkumų, bet šiame procese būtina įžvelgti ir kitą pusę - tai yra naujas galimybes žmonėms, kuriomis jie gali naudotis be jokių trukdžių: keliauti, gauti informaciją ir panašiai.
"Dažnai spekuliuojama, kad tai (naujasis Šaltasis karas - BNS) procesas, kuris vyksta buvusiose komunistinėse šalyse. NATO plečiasi, ES plečiasi, Rusija kartais pereina į gynybinę poziciją, bet tuo pat metu pastebimas progresas kitose srityse. Jeigu nueisite pas rusus, jie pasakys: mes galime laisvai keliauti, mūsų televizija ir radijas nėra tokie pat", - teigė R.S.Oliver.
Jo teigimu, Šaltąjį karą, penkiems dešimtmečiams padalijusį Europą, pakeitė ekonominis karas, kurio esminis bruožas - kova dėl išteklių.
"Energetinis saugumas dabar yra ypač svarbus. Žinote, kad Vakarų ekonomikos yra labai priklausomos nuo energetinių resursų (dujų ir naftos), o Rusija tapo svarbia žaidėja. Dar yra arabai Vidurio Rytuose, o tokios ekonomikos kaip Indija ar Kinija plečiasi taip stipriai, kad pasaulyje didėja paklausa, vadinasi, didėja ir kaina", - sakė ESBO generalinis sekretorius.
Jis taip pat paminėjo, kad ateityje kintant klimatui šalys susidurs ir su vandens trūkumu, todėl, šalia naftos ir dujų, vanduo taip pat taps geidžiama preke. "Tai tampa labiau komplikuota, nei senasis Šaltasis karas. Tai yra lenktynės dėl vystymosi, dėl gyvenimo kokybės gerinimo", - pabrėžė R.S.Oliver.
Tačiau, kad ir kaip bebūtų, pasak diplomato, vienas pagrindinių ESBO laimėjimų yra Šaltojo karo pabaiga.
ESBO laimėjimu R.S.Oliver laiko ir tai, kad buvo atkreiptas dėmesys į Helsinkio procesą. 1975 metais Suomijos sostinėje Helsinkyje JAV, Kanada ir 33 Europos valstybės pasirašė Europos saugumo ir bendradarbiavimo pasitarimo Baigiamąjį aktą, į kurį įėjo dešimt principų, nustatančių saugumo politikos santykius tarp įvairių šalių: jais pripažinta Europos valstybių sienų status quo bei jų keitimas susitarimo būdu, atsisakant naudoti jėgą, aktu taip pat fiksuota pareiga paisyti pagrindinių žmogaus teisių, deklaruotas laisvas tautų apsisprendimas.
Tuomet Helsinkyje buvo pakloti pamatai ESBO, o pats aktas vertinamas, kaip suteikęs galimybę visoms SSRS opozicinėms jėgoms prieštarauti oficialiai ideologijai, kovoti su žmogaus teisių pažeidimais.
"Pasirašydami Helsinkio aktą, jie (sovietai - BNS) pasirašė mirties nuosprendį ideologinei kovai, nes tada mes galėjome sakyti: "Tai įsipareigojimai, kuriuos jūs pažadėjote vykdyti, ir mes tikimės, kad jūs jų laikysitės, o jūs juos laužote. Jūs nesate įstatymais paremta valstybė, jeigu nesugebate laikytis savo įsipareigojimų". Jums net Michailas Gorbačiovas pasakytų, kad būtent Helsinkio aktas buvo komunizmo pabaigos pradžia", - pasakojo R.S.Oliver.
Tačiau dabar, pasak pašnekovo, ESBO PA yra parlamentinės diplomatijos forumas, kur įvairių valstybių parlamentarai susitinka ir aptaria šalims svarbius klausimus, kurių paprastai negalėtų aptarti akis į akį dėl pernelyg perkrautos darbotvarkės arba tiesiog atstumo, skiriančio valstybes.
"Pagrindinis dalykas keletui šimtų parlamentarų yra susirinkti du-tris kartus per metus ir aptarti įvairius reikalus. Todėl šio renginio svarba yra ne tiek rezoliucijos, kurios čia priimamos, kiek nuomonių pasikeitimai. Nuomonių pasikeitimas ne tik debatuose, bet ir užkulisiuose", - teigė diplomatas.
ESBO sudaro 56 valstybės, kai kurios šalys renginiuose dalyvauja svečio teisėmis. Šių metų ESBO PA vasaros sesijoje valstybių narių ir svečių parlamentarai aptarė kibernetinio saugumo klausimus, padėtį Gruzijoje, prekybą žmonėmis, smurto mažinimo aspektus, palietė tautinių mažumų ir emigrantų problemas, diskutavo apie ESBO skaidrumą visuomenei ir informacijos prieinamumą.
Metinėje ESBO PA sesijoje Astanoje išrinktas ir naujasis prezidentas - portugalas Joao Soares. Šias pareigas jis turėtų eiti dvejus metus.
