„Tyrimas nebuvo tinkamas (...). 15 epizodų nenurodo, koks užsienio valstybės veiksmas kaltinamajai padėjo įvykdyti nusikaltimą. (…) Tik politinės simpatijos, tai nėra pagalba veiksmui dėl padėjimo veikti prieš Lietuvos Respubliką“, – Vilniaus apygardos teisme pirmadienį kalbėjo advokatė.
Vilniaus apygardos teismas pirmadienį pradėjo klausytis kaltinamųjų advokatų baigiamųjų kalbų.
„Nėra nė vieno įrodymo, kad Švenčionienės įrašuose yra paviešinta tikrovės neatitinkanti informacija“, – sakė advokatė S. Naidenko.
Ši byla teismui buvo perduota dar 2023 m. gruodį. Tuomet Generalinė prokuratūra skelbė, kad, ikiteisminio tyrimo duomenimis, E. Švenčionienė ir kitas šios bylos kaltinamasis Kazimieras Juraitis, veikdami bendrininkų grupėje, 2022 m. ne kartą Lietuvoje, Baltarusijoje ir Rusijoje padėjo šalims agresorėms bei jų organizacijoms veikti prieš Lietuvą. Anot prokuratūros, tokiu būdu buvo keliama grėsmė valstybės nacionalinio saugumo interesams, buvo skelbiama tikrovės neatitinkanti informacija apie Astravo atominės elektrinės saugumą, siekiant paveikti gyventojų nuomonę.
Lietuvos Baudžiamasis kodeksas numato, kad tas, kas padėjo kitai valstybei ar jos organizacijai veikti prieš Lietuvos Respubliką – jos konstitucinę santvarką, suverenitetą, teritorijos vientisumą, gynybos ar ekonomikos galią, baudžiamas laisvės atėmimu nuo dvejų iki septynerių metų.
„Nusikaltimo tyčia neįrodyta tyčia“, – kalbėjo advokatė. Gynėjos manymu, jos ginamajai pareikšti abstraktūs kaltinimai.
Gynėjos manymu, jos ginamajai pareikšti abstraktūs kaltinimai.
Advokatė sakė, kad E. Švenčionienė norėjo, jog Lietuva gautų pigesnę elektros energiją, todėl tyčios veikti prieš Lietuvą nėra.
Pasisakydama dėl jo ginamosios dalyvavimo Rusijoje vykusiuose susitikimuose, advokatė sakė, kad E. Švenčionienė parodė visuomeninę iniciatyvą, kai pasiūlė atidaryti Rusijoje geros kaimynystės forumo atstovybę.
Prokuratūra sako, kad, būdama Rusijoje ir dalyvaudama šios šalies žurnalistų laidose, įgyvendino Rusijos interesus, taip kėlė grėsmę Lietuvos saugumui ir suverenitetui.
Pasak E. Švenčionienės advokatės, jos ginamoji tik pasakė kritinę politinę kalbą apie savo šalį, tai buvo jos saviraiškos laisvės įgyvendinimas. Rusijoje E. Švenčionienė pareiškė, kad Lietuvoje nėra demokratijos.
„Švenčionienė turi teisę kritikuoti Vyriausybę“, – kalbėjo advokatė.
Prokuroras Redas Savickas prorusišką aktyvistę E.Švenčionienę siūlo pripažinti kalta dėl padėjimo kitai valstybei veikti prieš Lietuvą ir skirti jai realią dvejų metų laisvės atėmimo bausmę.
Kitam kaltinamajam byloje Kazimierui Juraičiui valstybės kaltintojas siūlo skirti pusantrų metų kalėjimo.
Trečiam Valerijui Ivanovui prokuroras R. Savickas pasiūlė skirti 15 tūkst. eurų dydžio baudą.
E. Švenčionienę taip pat prašoma nuteisti ir dėl viešo pritarimo tarptautiniams nusikaltimams, SSRS nusikaltimams, jų neigimo ar šiurkštaus menkinimo. Dėl tos pačios nusikalstamos veikos prašoma kaltu pripažinti ir V. Ivanovą.
Teisėsaugos akiratyje atsidūrė po kelionių į Baltarusiją
ELTA primena, kad šioje baudžiamojoje byloje kaltinimai pareikšti likviduotos asociacijos „Tarptautinis geros kaimynystės forumas“ nariams E. Švenčionienei, K. Juraičiui ir buvusio prosovietinės organizacijos „Jedinstvo“ lyderiui V. Ivanovui.
Prokuroras R. Savickas, teisme paskelbęs kaltinamąjį aktą, nurodė, kad E. Švenčionienė ir K. Juraitis kaltinami tuo, kad veikdami bendrininkų grupėje padėjo Rusijos ir Baltarusijos organizacijoms veikti prieš Lietuvą. Anot prokuroro, E. Švenčionienė ir K. Juraitis 2022 m. vyko į Baltarusiją, dalyvavo Baltarusijos ir Rusijos žiniasklaidos laidose, viešai palaikė autoritarinių valstybių politiką, neigė Lietuvos Seimo legitimumą.
Kaip teigė prokuroras, E. Švenčionienė, kaip asociacijos „Tarptautinis geros kaimynystės forumas“ atstovė, ir K. Juraitis dalyvavo įvairiuose Baltarusijos ir Rusijos institucijų organizuotose forumuose.
E. Švenčionienė ir K. Juraitis kaltinimų dėl veikimo prieš Lietuvą sulaukė ir dėl to, kad išreiškė paramą 2022 m. Baltarusijoje vykusiam referendumui, kuriame esą buvo pritarta prezidentui taikomo dviejų kadencijų limito panaikinimui bei posovietinio Baltarusijos branduolinio neutralumo statuso panaikinimui.
E. Švenčionienė taip pat kaltinama ir dėl viešo pritarimo tarptautiniams nusikaltimams, SSRS nusikaltimams, jų neigimu ar šiurkščiu menkinimu.
Tyrimo duomenimis, veikdama kartu su dar vienu kaltinamuoju V. Ivanovu, 2023 metų pradžioje ji dalyvavo laidoje apie Sausio 13-osios įvykius. Anot prokuroro, V. Ivanovas laidoje kalbėjo apie tai, kad esą 1991 m. sausio 13-ąją į Lietuvos piliečius šaudyti ir juos sužeisti galėjo nebūtinai SSRS kariškiai.
Teismas likvidavo A. Paleckio įsteigtą asociaciją
2023 m. vasarį Vilniaus regiono apylinkės teismas nutarė likviduoti asociaciją „Tarptautinis geros kaimynystės forumas“. Toks sprendimas priimtas nustačius, kad asociacija veikė prieš Lietuvos interesus, skelbė melagingą informaciją apie neva neteisėtus rinkimų rezultatus Lietuvoje. Taip pat teismas nutarė, kad asociacijos veikla prieštarauja jų skelbtiems tikslams bei asociacijos tikslas yra veikti prieš Lietuvą.
Asociacija likviduota ir atsižvelgus į jos vadovės E. Švenčionienės viešus pasisakymus, kuriais ji, teisėsaugos vertinimu, menkino Lietuvą, kritikavo šalies narystę Europos Sąjungoje, tvirtino, kad rinkimai Lietuvoje negalioja, neigė okupaciją.
„Tarptautinio geros kaimynystės forumo“ vienu steigėju laikomas už rengimąsi šnipinėti Rusijos naudai laisvės atėmimo bausmę atliekantis Algirdas Paleckis.
Pasak teismo, asociacija „Tarptautinis geros kaimynystės forumas“ Rusijoje neteisėtai kalbėjo Lietuvos vardu, neteisėtai neigė Konstitucijoje įtvirtintą Lietuvos europinę ir transatlantinę integraciją.
Kviečiame atrasti naują tv3.lt turinį! Nuo šiol portale jūsų laukia ne tik kasdien nauji testai, bet ir kryžiažodžiai – išbandykite savo žinias, spręskite ir smagiai praleiskite laiką.
