Uždarius Ignalinos atominę elektrinę (IAE) Lietuva tapo energijos importuotoja, galinti pirkti elektrą tik iš buvusios sovietinės erdvės. Tačiau šalies vadovai skelbia energetinės nepriklausomybės aušrą.
Britų literatūros klasiko Georgeʼo Orwello romane „1984“ įspūdingai aprašoma, kaip totalinės minčių kontrolės siekianti valdžia, sumažinusi bet kokį – kad ir šokolado – davinį, liaudžiai teigia, jog jį padidino. Tam perrašomi senesni pranešimai ir laikraščiai, sukuriama gyvenimo kokybės gerėjimą įrodanti istorija. Lietuvos vadovams senų pranešimų ir faktų ištrinti iš atminties nepavyksta, o pateikti nesėkmę kaip pergalę vis tiek labai norisi.
IAE trukdė nepriklausomybei?
IAE uždaryta ir nebeverta sukti galvos, ar buvo galima turėti pigios elektros dar kurį laiką. Įdomiau, kodėl uždarymas, kuris elektros kainą gyventojams padidino nuo 35 iki 45 centų už kilovatvalandę, mėginamas pateikti kaip šventė.
„Uždarius senąją IAE, 2010-ieji taps energetinės nepriklausomybės pradžios metais. Lietuvos energetikos sistema buvo ir yra priklausoma nuo Rusijos, nes visi energetiniai ištekliai – ir dujų, ir elektros tiekimas − yra susiję su šia šalimi“, – aiškino šalies prezidentė Dalia Grybauskaitė.
Panašų entuziazmą nuolat rodo ir energetikos ministras Arvydas Sekmokas, dažniausiai tik pakartojantis premjero Andriaus Kubiliaus žodžius.
Šiam netikėtam optimizmui yra pritariančiųjų. Apžvalgininkas Artūras Račas akcentavo, kad senoji IAE buvo trukdis atsirasti pačiai rinkai, tiekėjų pasirinkimui, o dabar tos kliūties, girdi, neliko.
„Jei viską teisingai supratau (o daugelį dalykų dar tebegromuluoju) D. Grybauskaitės teiginys, siejantis Ignalinos elektrinės uždarymą su energetinės nepriklausomybės pradžia (būtina pabrėžti šį žodį), yra net ne 100, o visais 150 procentų teisingas, – rašė A. Račas savo tinklaraštyje. − Matote, kol veikė Ignalina, nebuvo rinkos. Kai nėra rinkos, negalima konkurencija. Kai nėra konkurencijos, sąlygas diktuoja vienas žaidėjas ir nėra jokios motyvacijos ieškoti kito. Uždarius elektrinę, situacija keičiasi iš esmės.
O sieti elektros energijos kainą ir energetine nepriklausomybe yra tiesiog, na, kaip čia pasakius, nerimta...“
Šūkis vietoj realybės
Ne visi trykšta tokiu dideliu entuziazmu. Seimo Ekonomikos komiteto pirmininkas Dainius Budrys „Balsas.lt savaitei“ pabrėžė, kad teorinis rinkos egzistavimas, kai be monopolininko kaina yra didesnė, nei veikiant monoplininkei IAE, mažų mažiausiai yra netinkama proga džiaugsmui reikšti.
„Elektros rinka turi savo specifiką. Jos galimybes riboja perdavimo tinklai. Kol tų tinklų nenutiesėme, galime pirkti elektrą beveik vien iš buvusios sovietinės erdvės, su mizeriška išimtimi, kurios suteikia estų ir suomių elektros jungtis ESTLINK, sujugianti su Skandinavijos rinka. Galima kalbėti nebent apie tai, kad tragiška situacija privers energingiau ieškoti išeičių ir tiesti reikiamas jungtis. Šita prasme gal ir galima tikėtis, kad pradžia kada nors bus. Kol kas galime būti ir visiškai nepriklausomi, nes pasigaminti teoriškai viską galime patys. Tačiau ir šiluminių elektrinių, ir vėjo jėgainių, kiek jų bestatytume, kaina yra tokia, jog džiaugtis tokia laisve neišeitų. Kol kas esame priklausomi ir nuo rusiškų tinklų - esame tame pačiame Smolensko žiede.
Galima tvirtai teigti, kad energetinė priklausomybė išaugo, o ne sumažėjo. Bendrovės „Lietuvos elektrinė“ ir kitų pajėgumų didinimas reiškia, kad reikia daugiau pirkti dujų ir/arba mazuto. Iš kur gauname dujas ir naftą? Iš Rusijos. Iš ten pat, iš kur dabar perkame ir elektrą. Šai ir visa aušra su visu jos spindesiu“, − sakė D. Budrys.
Mokame Rusijai
Nuo Naujųjų metų dalis Lietuvai reikalingos elektros (35 proc.), tenkančios stambiesiems vartotojams, perkama „Balt Pool“ biržoje, kuri kol kas nesukūrė tikros regiono elektros rinkos. Čia, pasak viešos informacijos, dominuoja rusiška ir Lietuvoje pagaminta (naudojant iš Rusijos importuojamus išteklius) elektra.
Tiesa, „Lietuvos energijos“ atstovė ryšiams su visuomene Renata Gaužinskaitė „Balsas.lt savaitei“ siūlė neskubėti vertinti. Jos teigimu, prekyba biržoje yra anoniminė, o rusų importuotojų pasigyrimai gali būti rinkodaros dalis. Patikslinti informacijos negalėjo, nes ji – konfidenciali.
R. Gaužinskaitė patvirtino, kad teoriškai fizinis linijos ESTLINK pralaidumas, maksimaliai išnaudojant jo galimybes, leistų patenkinti iki 20 proc. Lietuvos poreikio.
Vidutinė biržos kaina sausio 27 dieną buvo 15,26 cento − neskaitant elektros transportavimo ir visuomenės interesus atitinkančių paslaugų (VIAP) mokesčio. Tai politiniu sprendimu privalo mokėti kiekvienas elektros vartotojas: už kiekvieną sunaudotą elektros kilovatvalandę po 4,73 cento. Šie pinigai taip pat atiteks įmonėms, gaminančioms centralizuotai tiekiamą šilumą ir tam naudojančioms iš Rusijos įvežamas dujas arba mazutą.
Palyginkime: „rinką ir nepriklausomybę ribojusios“ IAE elektros kaina, be paminėtų priedų, buvo 6 centai. Dabar iš lėto gęstanti jėgainė tapo vienu stambiausių šalyje elektros energijos vartotojų, nes techninis visiško išjungimo ir demontavimo procesas dar truks daugybę metų.
Kas, kiek ir kaip?
Energetinės nepriklausomybės aušra, jei tikėsime politikais, ima brėkšti ne tik ekonominės krizės, bet ir poreikio pirkti tai, ką anksčiau parduodavome, sąlygomis. Pagrindiniu elektros gamintoju tapo Lietuvos elektrinė, kurios 83 proc. naudojamo kuro šiemet sudarys iš Rusijos importuojamos gamtinės dujos.
Lietuva šiemet ketina suvartoti 9,1 teravatvalandes (TWh) elektros energijos. Apie 2,5 TWh gamins Lietuvos elektrinė, 1,15 TWh – šalies šiluminės elektrinės, taip pat priklausomos nuo rusiško kuro. Žalioji elektros energija, įskaitant vėjo jėgaines ir kitas, dabar sudarytų apie 0,35 TWh. 4 TWh bus nupirkta iš importuotojų, daugiausia parduodančių buvusioje sovietinėje erdvėje pagamintą elektrą.
Viską parodo sąskaitos
Seimo atominės energetikos komisijos pirmininkas Rokas Žilinskas teigė palaikąs prezidentės optimizmą. Į tai, kad uždarius IAE ne tik importuojama elektra, bet ir padidėja rusiškų dujų importo poreikis, R. Žilinskas atkirto linksmu pastebėjimu, kad nebereiksią importuoti branduolinio kuro.
„Kad ir koks skausmingas būtų tas uždarymas, dabar mes turėsime imtis veiksmų, kad iš tos priklausomybės išsivaduotume“, − tokias mintis išsakė Seimo narys.
Šiam optimizmui nepritarė D. Budrys, kuris džiaugsmą dėl nepriklausomybės nuo branduolinio kuro, priešpastatytą išaugusiam dujų importui, palydėjo juoku. Jis taip pat pareiškė pritariąs nuomonei, jog IAE buvo tam tikras nepriklausomybės garantas kritinėse situacijose. Pakanka prisiminti vieną grėsmės nepriklausomybei faktą – 1990 metų ekonominę blokadą. Tada ūkio veikla nebuvo paralyžiuota ir tragiškų padarinių ekonomikai pavyko išvengti dėl IAE.
„Čia pasirodė didžiausias atominės elektrinės strateginis privalumas – galimybė rezerve laikyti žymiai didesnes branduolinio kuro atsargas, ko neįmanoma daryti organinio kuro elektrinėse, − aiškino D. Budrys. − Pavyzdžiui, 2003 metais IAE pagamintai 15,5 mlrd. kWh elektros energijai sunaudota apie 15 tonų branduolinio kuro. O šiam kiekiui pagaminti šiluminėse elektrinėse būtų reikėję sudeginti apie 3,7 mln. tonų mazuto, kurio atsargų metinei gamybai nebūtų buvę galimybių sukaupti.“
Beje, prezidentė keletą kartų keitė nuomonę dėl naujos atominės elektrinės statybos. Šiuo metu ji yra šio projekto entuziastė, tačiau lieka neaišku, ar nuomonė nepasikeis. Juk vadovaujantis ta pačia logika, ir naujai pastatyta jėgainė galėtų trukdyti rinkai.
Kol kas šalies vadovės ir premjero žygdarbiams įkvėpta tauta laukia naujų milžiniškų sąskaitų už „nepriklausomą“ elektrą.
Kiti optimistai
Istorijoje būta ir daugiau faktų, kai valstybių vadovai blefuodavo ir skelbdavo šventes ten, kur realybėje reikėjo pripažinti katastrofą.
Sovietų Sąjungos generalinio sekretorius Nikita Chruščiovas prieš pusę amžiaus pagrasino pavyti ir pralenkti JAV, tik sovietų visuomenei dar reikia perkentėti laikinus sunkumus.
1945 metų balandžio pabaigoje žlungančio trečiojo Reicho lyderis Adolfas Hitleris, tupėdamas bunkeryje, savo architektui Albertui Speeriui aiškino, kad bombų ir artilerijos sugriautą Berlyną bus lengviau perstatyti, pagal jau egzistuojančius maketus, kurie vaizdavo įspūdingą megapolį.
Buvęs Irako lyderis Saddamas Huseinas,1991 metais, po beviltiškai pasibaigusios invazijos į Kuveitą, kai JAV sutriuškino jo pajėgąs per „Audrą dykumoje“, perskaitė tautai pranešimą apie laimėtą karą iškart po to, kai sutiko su visomis JAV sąlygomis.
TIK FAKTAI
Dar 2008 metų vasario 20 dieną Tėvynės sąjungos lyderis buvo opozicijoje. Tada A. Kubilius rašė pesimistiškai: „Jeigu Lietuva bus priversta nuo 2010 01 01 uždaryti Ignalinos AE II bloką, tai šalia visų galimų padidėjusios energetinės priklausomybės nuo Rusijos grėsmių gresia patirti ir milžinišką elektros kainų vartotojams šuolį, kuris gali siekti iki 80 proc., palyginti su dabartinėmis kainomis.“
Vėliau, 2009 metų sausio 13 dieną premjeras A. Kubilius sakė: „Jei Lietuvoje bus šalta žiema, trūks elektros, vienintelis kelias bus pirkti ją iš Rusijos. Jei jūs pažvelgtumėte į kai kuriuos tarptautinių ekspertų teiginius, panašu, kad pati Rusija turės problemų dėl elektros tiekimo savo šalyje, ypač šaltomis žiemomis.“
Prieš pat IAE uždarymą A. Kubilius jau optimistiškai paaiškino, kad viską sutvarkys Energetikos ministerija: „Siūlau pažiūrėti į perspektyvą ne tokiomis niūriomis akimis. Dabar mūsų energetika išsivaduoja iš interesų grupių ir sudaromos galimybės, kad ji tikrai skaidriai tarnautų energetikos vartotojų interesams. Tam ir buvo kuriama Energetikos ministerija. Nuosekliai jungdamiesi su kitomis Baltijos valstybėmis, po kelerių metų mes turėsime iš tiesų tokią sistemą, kokia veikia Skandinavijos valstybėse.“
