Netrukus prabilo pats E. Macronas, esą tai buvo tik pajuokavimas ir nėra pagrindo situaciją vertinti rimtai.
Vis dėlto viešoje erdvėje kilo skirtingų interpretacijų, kas gi galėjo nutikti bei pasipylė pirmosios poros santykių aptarimai.
Užfiksuotas veiksmas – „ne paglostymas“
Socialiniuose tinkluose ėmė plisti pašiepiantys vaizdo įrašai, juokeliai bei spėlionės apie Macronų santykius. Visgi dalis visuomenės į tai žvelgia daug rimčiau, kaip į nutylėtas smurto apraiškas.
Kauno apskrities Vyrų krizių centro direktorė, „Vyrų linijos“ įkūrėja psichologė–psichoterapeutė Dovilė Bubnienė teigia, kad apie konkretų atvejį kalbėti nėra lengva, nes tai, ką užfiksavo kamera – buvo tik kelios sekundės, todėl platesnio konteksto niekas nežino.
Vis dėlto, anot specialistės, šis pirmosios ponios veiksmas, regis, neatrodė kaip pajuokavimas.
„Kas matėsi, tai tikrai ne paglostymas, o truputėlį kitoks veiksmas, lyg labiau piktesnis. Aš seniai dirbu ir su smurtautojais, ir su smurto aukomis, todėl žinau, kad už savo veiksmą bet kokiu atveju yra atsakingas žmogus, kuris tą smurtinį veiksmą atliko, tačiau kartais po tuo slypi dar kažkas“, – pažymi ji.
Pasak D. Bubnienės, kai tokie incidentai išjuokiami viešoje erdvėje – net ir pavieniai, ar „juoko forma“ – formuoja pavojingą viešąją nuostatą apie smurtą.
„Tai turi daug įtakos paties smurto, kaip reiškinio, nuvertinimui. Galėjome pastebėti, kad ir pats asmuo [E. Macronas], kuris galimai patyrė tą smurtą, juokavo ta tema, nuvertino, sumenkino. Čia yra ir gėdos jausmas, kažkoks bandymas išsaugoti įvaizdį, nes tai nėra visiškai eilinis asmuo.
Bet visuomenė tikrai dažnai, ypatingai jeigu tai smurtas prieš vyrą, nevengia sumenkinimo, nuvertinimo, maždaug: ir kas čia tau bus, tai koks tu čia vyras, jeigu taip kažkaip reaguosi?
Ir tikrai vyrai turi savigarbos praradimo baimę, kaip ir šiuo atveju, tai tikrai ir įvaizdžio klausimas platesne prasme, nes tai yra žinoma ir įtakinga pora, todėl galimai bijoma, kad įgarsinimas, jog tai buvo smurtinis veiksmas, pakenktų įvaizdžiui“, – aiškina D. Bubnienė.
Vyrai dažniau kenčia nuo emocinio smurto
Pasak „Vyrų linijos“ įkūrėjos, nors moterys dažniau tampa smurto aukomis, tačiau ir vyrai neretai kenčia nuo smurto. Visgi vyrų patiriamas smurtas dažnai neatpažįstamas arba neigiamas.
„Kartais tas smurtas yra normalizuotas, tarkime, kad nieko tokio, čia truputėlį man kažkaip kepštelėjo. Kartais iš tikrųjų trūksta ir įgūdžių atpažinti, dėl to jie pagalbos neieško, nesikreipia.
Kai kuriems toks modelis yra matytas ir jie tada normalizuoja jį. Kartais trūksta informacijos, kokią pagalbą galima gauti ir kokios apskritai yra jų teisės. Kartais vyrai bijo kreiptis, nes mano, kad bet kokiu atveju liks apkaltinti patys“, – aiškina psichoterapeutė.
D. Bubnienės teigimu, vyrai dažniau pažymi, kad kenčia nuo emocinio, psichologinio smurto, kuris pasireiškia menkinimu, nuvertinimu, žeminimu.
„Žinoma, pasitaiko ir fizinio smurto, kartais vyrai fiziniu smurtu atsako į emocinį smurtą. Toks atsakas yra kaip bejėgiškumo forma, tačiau fiziškai vyrai yra stipresni, todėl gali padaryti daugiau žalos būtent savo fiziniais veiksmais“, – pabrėžia ji.
Patiko straipsnis? Užsiprenumeruokite mūsų naujienlaiškį ir gaukite svarbiausias dienos naujienas bei įdomiausius straipsnius kiekvieną darbo dieną 11 val. Tiesiai į Jūsų el. paštą!
