Naujienų portalas tv3.lt primena, kad vakar Portugalijos energetikos bendrovė „E-Redes“ pranešė, kad tiekimas sutriko dėl „Europos elektros sistemos problemų“, rašė vietos laikraštis „Expresso“.
Madride per elektros tiekimo pertrauką buvo evakuotos kelios metro stotys, nustojo veikti šviesoforai. Lisabonoje taip pat sustojo metro eismas. Užfiksuoti Lisabonos, Madrido ir Barselonos oro uostų darbo sutrikimai. Ispanijos ir Portugalijos žiniasklaida rašo, kad elektros tiekimo problemos palietė milijonus žmonių visame Pirėnų pusiasalyje.
Įvairios priežastys, kodėl nutrūko elektros tiekimas
Pasak eksperto, yra keletas galimų scenarijų, dėl ko dingo elektra Pirėnų pusiasalyje.
„Yra keletas realių scenarijų, apie kuriuos daugiausia kalbama. Dažniausiai taip nutinka, kai staiga atsijungia tam tikros elektrinės ar labai svarbios linijos atsijungia ir tokiu metu neįmanoma greitai kažką pateikti į tinklą, kad sistema toliau veiktų.
Kai taip atsitinka, kadangi krinta dažnis, ir pačios elektrinės automatiškai atsijungia, tai pasidaro toks visiškas elektros atsijungimas – ir tas chaosas vadinasi „juodasis atsijungimas“ (angliškai – blackout)“, – paaiškino jis.
Dažniausiai tokie įvykiai nutinka dėl netikėto elektrinių ar svarbių elektros linijų atsijungimo, o svarstomos priežastys – nuo kibernetinių atakų iki gamtos reiškinių – kol kas nepasitvirtino.
„Dažnai tai atsitinka todėl, kad staiga atsijungia kažkokios elektrinės, kažkokios labai svarbios elektros linijos ir tuo metu tampa neįmanoma pateikti nieko naujo į tinklą, kad sistema veiktų. Kai taip atsitinka, kadangi krinta dažnis, pačios elektrinės taip pat atsijungia. Tai sukelia visišką atsijungimą, visišką chaosą, „juodąjį atsijungimą“.
Tai dabar – iki šiol niekas nepasakė tiksliai, kas ten galėjo būti, kokia buvo priežastis. Buvo kalbėta apie kibernetines atakas, bet vėliau sakyta, kad tai mažai tikėtina. Portugalai buvo sugalvoję, kad galbūt kažkokie gamtos reiškiniai, pavyzdžiui, netikėti temperatūros svyravimai turėjo įtakos. Tačiau, pažvelgus į duomenis, nematyti, kad buvo didelių svyravimų“, – akcentavo energetikos ekspertas.
Naujoji elektros gamybos sistema Ispanijoje galėjo turėti spragų
Pasak V. Jankausko, dėl didelio kiekio saulės ir vėjo elektrinių, kurios gamina elektrą, priklausomai nuo oro sąlygų, Ispanijos elektros sistema tampa labiau pažeidžiama netikėtiems pokyčiams, nes šios atsinaujinančios elektrinės negali užtikrinti stabilaus tiekimo.
„Dabar daug kas kalba, kai turime labai daug atsinaujinančios energijos, kada turime daug saulės ir vėjo elektrinių, ten [Ispanijoje] jų yra ypatingai daug. Jau būta tokių dienų, kai visoje Ispanijoje – o tai visgi penkta pagal dydį Europos Sąjungos šalis – visa elektra buvo gaminama tik atsinaujinančiose elektrinėse, tai yra saulės ir vėjo.
Šios elektrinės [saulės ir vėjo] yra nepastovios, neprognozuojamos. Prognozės gali staiga nesutapti su tikrove. Jos labai priklauso nuo oro sąlygų – šviečia saulė ar ne, pučia vėjas ar ne. Ir dabar, staiga pasikeitus sąlygoms, kažkas turi ateiti į tinklą ir paduoti didžiulį kiekį energijos.
Ispanai turi, aišku, atominių elektrinių, kurios, deja, negali greitai reaguoti į tokius svyravimus. Jų paprastai išvis nestabdo, o jeigu sustabdo, tai ilgam. Tai šituo atveju, negali padėti. Dujomis kūrenamos elektrinės kažkiek gali padėti“, – komentavo pašnekovas.
Galimai, netinkamai pasiruošta elektros gamybos svyravimams
Labiausiai tikėtina, kad visos elektros sistemos sutrikimo priežastis yra nepakankamas pasiruošimas staigiems atsinaujinančios energijos svyravimams, kurie gali įvykti per milisekundes, sukeldami grandininę elektrinių atsijungimo reakciją. Įtakos galėjo turėti ir Pirėnų pusiasalio geografinė padėtis.
„Atrodo, rimčiausias svarstomas scenarijus dabar – kad nebuvo pakankamai pasiruošta galimiems staigiems ir dideliems atsinaujinančios energijos gamybos svyravimams. Įsivaizduokite: per sekundes ar net milisekundes kažkas atsijungia.
Tada nespėja pateikti naujos energijos į tą visą sistemą, tada automatiškai atsijungia kitos elektrinės ir prasideda „blackout‘as“. Atrodytų, kad tai šiuo metu realiausias, labiausiai tikėtinas variantas. Aišku, dar kalbama, kad galėjo būti ir žmogiška klaida.
Aš atkreipiu dėmesį į dar vieną dalyką – Pirėnų pusiasalis yra blogai integruotas į žemyninę Europą. Jie praktiškai gali apsikeisti labai nedideliu kiekiu elektros su Prancūzija ar kitomis šalimis. Tuo metu Baltijos šalys gali pasigirti, nes yra labai gerai integruotos – turime keletą jungčių su Skandinavija, tris kabelius su Lenkija, ir dar plečiamės.
Ispanija turi tik nedideles jungtis su Pietų ir Šiaurės Prancūzija bei su Maroku, kur greitai nieko nepadarysi. Tai irgi galėtų būti viena iš priežasčių. Galutinio atsakymo, aišku, sulauksime, tačiau kol kas – nei tinklų įmonė Ispanijoje ar Portugalijoje neatsakė, kad štai tokia ir buvo priežastis“, – paaiškino profesorius.
V. Jankausko nuomone, nors Ispanija ir Portugalija ruošėsi pereiti prie atsinaujinančios energijos, jos nebuvo iki galo pasirengusios ekstremaliems atvejams, o tuo metu Baltijos šalys, ypatingai Lietuva, yra geriau pasiruošusios nenumatytiems elektros sistemos sutrikimams.
„Matot, turbūt ir ispanai, ir portugalai nesitikėjo to, kas įvyko. Atrodė, kad jie irgi visada ruošėsi – plėtė atsinaujinančią energiją, bet reikia pasiruošti ir tokiems atvejams, kaip šis. Pavyzdžiui, dabar Lietuvoje dieną elektros kainą yra artima nuliui ar net neigiama. Vakaruose, tokiu metu, būna minusas.
Reiškia, mes tos atsinaujinančios energijos turime tikrai didelius kiekius. Kalbant apie mus, Lietuvoje net nėra ko nagrinėti atskirai, nes visos trys Baltijos šalys yra gerai integruotos tarpusavyje. Jeigu kas ir nutiktų, tai paveiktų visą šį mūsų regioną.
Man atrodo, kad mes, besiruošdami sinchronizuotam susijungimui su kontinentine Europa, nemažai pasiruošėme – turime įvairių papildomų priemonių. Kadangi su Europa jungiamės tik viena jungtimi per Lenkiją, turime būti pasiruošę, kad mūsų trys Baltijos šalys dirbtų atskirai. Manau, tam esame neblogai pasiruošę“, – atkreipė dėmesį jis.
Lietuvos elektros energijos padėtis geresnė nei Ispanijoje
Anot profesoriaus, Baltijos šalys dar neturi tiek daug atsinaujinančios energijos kaip kai kurios kitos šalys. Dėl kelių aspektų esame geresnėje padėtyje šiuo metu.
„Kita vertus, jeigu imsime visas tris Baltijos šalis, dar neturime tiek daug atsinaujinančių išteklių – Lietuva čia labai pirmauja, bet Latvijoje, pavyzdžiui, vėjo elektrinių yra dešimt kartų mažiau nei pas mus.
Tai kol kas neatrodo, kad tai būtų rimta problema. Taigi, keliais aspektais esame geresnėje padėtyje: pirma – turime geras jungtis, antra – ruošiamės sinchronizacijai su Europa ir įsidiegėme papildomų priemonių.
Turime, pavyzdžiui, Kruonio hidroakumuliacinę elektrinę, kuri gali greitai įsijungti į sistemą, ir ji dar plečiama. Esame pasiruošę, bet, aišku, reikia pasimokyti iš Pirėnų pusiasalio bėdos – pažiūrėti, kas tiksliai nutiko, ir kaip to išvengti pas mus“, – teigė pašnekovas.
Tokio masto sutrikimai paprastai yra suvaldomi ir atkuriamas energijos tiekimas, bet tai ne visada yra taip paprasta.
„Matot, atrodo, kad galima tiesiog įjungti elektrines ir viskas veiks, bet taip nėra. Paprastai tai užtrunka valandų valandas. Dabar girdėjome, kad Ispanijoje jau apie 90 % energijos tiekimo atstatyta, bet negalima visko paleisti iš karto.
Elektrinės leidžiamos viena po kitos. Viena po kitos tikrinama, ar visos linijos veikia. Turime ir ankstesnių pavyzdžių – prieš 20 metų Italijoje, tai užtruko apie pusę paros. Portugalijoje gal paprasčiau, bet Ispanija – didelė šalis, didelė sistema. Didžiąja dalimi viskas jau suvaldyta, bet tai nėra paprastas procesas – nepakanka tiesiog įjungti elektrines“, – pasakojo jis.
Patiko straipsnis? Užsiprenumeruokite mūsų naujienlaiškį ir gaukite svarbiausias dienos naujienas bei įdomiausius straipsnius kiekvieną darbo dieną 11 val. Tiesiai į Jūsų el. paštą!
