Ką tai reiškia Lietuvai, naujienų portalo tv3.lt laidoje „Dienos pjūvis“ diskutavo Seimo Nacionalinio saugumo ir gynybos komiteto (NSGK) pirmininkas Giedrimas Jeglinskas ir karybos ekspertas Darius Antanaitis.
Antras atvejis, kai toks dronas atskrenda per pastaruosius mėnesius. Nėra žinoma ar tai karinės paskirties, ar kontrabandininkų naudojamas dronas, bet bet kuriuo atveju kyla klausimas – kaip ginsimės nuo tokių orlaivių?
G. Jeglinskas: Čia turbūt yra paradoksalu, kad iš tikro mes, praėjus dvejoms savaitėms po pirmo įvykio, kai daug šurmulio sukėlė, sukvietėme Nacionalinį saugumo ir gynybos komitetą, prezidentas taip pat surinko institucijų vadovus, kad suprastume tą situaciją.
Mes neturime Lietuvos, visos oro erdvės, gynybos strategijos – kariuomenė turi savo, pasienis turi savo – visi turi savo algoritmus, bet jie veikia tik savo sistemose. Kai sujungiame visą paveikslą jis iš principo praleidžia tuos dalykus, ir dabar mes esame paradokse, vis dar neturime to drono.
Nežinome net koks jis buvo – ginkluotas, neginkluotas, tai čia turbūt labai aiškiai parodo mūsų realybę šiais laikais, kad mūsų dangus nėra uždengtas. Kalbame ne tik apie kariuomenes akis, mes perkame antidronus, radarus visokius, jų dėka matysime kas yra aukštai – jeigu raketos ar dronai yra aukštai, mes matome, bet dronai neskrenda labai aukštai.
Nuo žemės iki beveik kilometro yra ta zona, kuri nėra apsaugota – mes nesugebame identifikuoti, ir tuo labiau, kokiu būdu mes galime neutralizuoti tokius orlaivius, kai identifikavę suprantame, kad tai yra ne koks kartoninis lėktuvėlis, o tai yra iš tikro su ginkluote orlaivis.
Yra daugybė neatsakytų klausimų, ir čia, vėlgi yra tarpinstitucinio bendravimo klausimas, nes kariuomenė turi savo, bet bendras Lietuvos skydas – mes jo neturime.
Jūs minėjote, kad NSGK buvo kalbama apie šią problemą, identifikuota, kur yra problema. Ko dabar tikėtis? Galbūt NSGK bus ta vieta, kur bus aptariama, kaip sujungti tuos visus planus?
G. Jeglinskas: Nacionalinio saugumo ir gynybos komitetas yra tarpinstitucinio bendradarbiavimo kalvė, čia sueina visi – gali ateiti privatus sektorius, kariuomenė, policija, kas nori, ir mes galime tarti tai labai konstruktyviai, bet reikalingas žmogus, kas imsis tos vėliavos ir tai yra vykdomosios valdžios funkcija, tai nėra Seimo narių funkcija.
Tai nebėra jau tik Krašto apsaugos ministerijos funkcija, Vidaus reikalų ministerijos funkcija, premjero lyderystė čia yra esminė, be to jis valdo ir resursų piniginę – jeigu reikia paskirti pinigus. Strategija turi gimti tarpinstituciniame lygmenyje, ir tai, kad 3,5 metų karo ir mes tik dabar kalbame apie tai, jog reikia suburti jėgas, kad apginti Lietuvos erdvę, nes dangus kiauras, tai yra šiek tiek paradoksalu ir skandalinga, bet turime imtis rimtų veiksmų.
Premjeras šiuo metu atostogauja, tai galbūt jis turėtų grįžti iš atostogų ir pamatęs naujienas imtis iniciatyvos?
G. Jeglinskas: Aš paliksiu tai premjerui spręsti. Aš manau, kad lyderiai supranta, ką turi daryti tokiais momentais ir aš tikiu, kad jis priims tinkamą sprendimą, bet Lietuvos visuomenės saugumo dėlei, mes turime priimti rimtus sprendimus ir tam reikalingi lyderiai čia ir dabar.
Jūs esate karybos ekspertas, puikiai žinote ką gali reikšti tokie dronai, ir kodėl jie skraidinami yra į Lietuvos teritoriją. Gal galėtumete ir žiūrovams paaiškinti, koks tikslas yra tokius dronus iš Baltarusijos siųsti į Lietuvą?
D. Antanaitis: Visų pirma, mes nežinome nieko – mes dabar bandome spėlioti, skleisti gandus, norime greitų sprendimų čia ir dabar. Todėl visų pirma aš norėčiau palaukti tyrimo rezultatų ir išlaikyti informacinę higieną be jokių gandų ir „pletkų“.
Kalbant bendrai, mes eilę metų matėme, kad dronus siunčia kontrabandininkai su cigaretėmis ar kitais nelegaliais kroviniais. Jeigu tai būtų karinės paskirties dronas, tai vėlgi, mažiau nei 400 km nuo mūsų sienos vyksta intensyvus karas Ukrainos teritorijoje, taip pat mes ribojamės su dvejomis priešiškomis valstybėmis – Baltarusija ir Rusija.
Nepamirškime, kad Rusija naudoja GPS palydovines navigacijos sistemos signalus, o tai reiškia, kad ne tik dronas gali įskristi, bet tarkime, jeigu Ukraina nuspręstų daryti ataką prieš Karaliaučiaus karinį laivyną, rusų slopintuvai taip pat sudegintų ukrainietiškų (dronų - aut. past.) smegenis, o tas dronas mūsų teritorijoje.
Ar tai įmanomas variantas? Įmanomas, tačiau vėlgi mes eilinį kartą šokame į apokalipsinius scenarijus. Taigi, kad siųstų čionais karinį droną, visų pirmą, turėtų būti paskelbta karinė padėtis. Mano galva, tiesiog palaukime oficialių rezultatų ir mažiau pasikliaukime Antanaičiais ir Petraičiais visokiais.
Jūs neatmetate, kad tai gali būti kontrabandininkų dronas, skraidinęs kokias cigaretes, nusileidęs ant kokio namo stogo, ir sau ten ramiai gulintis?
D. Antanaitis: Ne tik ant namo stogo – gali ir į mišką, ir į ežerą – galbūt mes niekada jo net nesurasime, nes iš to, kas yra viešuosiuose šaltiniuose, tai yra dviejų gandrų dydžio skraidantis objektas, o daugiau įsijungia mūsų vaizduotę, kad tai yra „Shached“.
Prisiminkime įvykį su „Gerbera“, kai pradėjom paniką, jog čia kovinis dronas, po to pasirodo, jog tai nebuvo kovinis. Palaukime kol bus rezultatai, labai normalu, jog gyventojai jaudinasi, turi gauti atsakymus, nes valstybinės institucijos privalo rūpintis gyventojais, tuo metu, kai gyventojai užsiimę savo reikalais.
Nepanikuokime ir nestresuokime be reikalo.
Jūs paminėjote „Gerbera“ atvejį. Tai buvo gana plačiai nuskambėjęs įvykis ir kyla klausimas, kad galbūt tai yra vienas iš tikslų – kelti paniką visuomenei, ar galima sakyti, kad tai yra informacinio karo dalis?
D. Antanaitis: Manau, šiai akimirkai visi variantai yra galimi. Laikykimės informacinės higienos – nesiblaškykime, palaukime atsakymų. Ar tai galėtų būti provokacija? Nežinau, ko gero, bet koks tikslas tos provokacijos?
Mes ir taip visuomėnė esame įelektrinta dėl kiekvieno pajudėjimo. Prisiminkime tuos pačius „Wagner“ teroristus. 10 „Wagner“ teroristų su plaktukais Baltarusijoje lakstė, o jau visa Lietuva bijo, kad jie įbėgs į Lietuvą.
Visą pokalbį kviečiame pamatyti teksto pradžioje.
Patiko straipsnis? Užsiprenumeruokite mūsų naujienlaiškį ir gaukite svarbiausias dienos naujienas bei įdomiausius straipsnius kiekvieną darbo dieną 11 val. Tiesiai į Jūsų el. paštą!
