Ekspertai: per pirmąjį karantiną švelnesni ribojimai galėjo duoti tą patį rezultatą

Per pirmąjį karantiną Lietuva taikė vienus griežčiausių ribojimų, nors pasiekti tą patį koronaviruso suvaldymo rezultatą greičiausiai buvo galima pasiekti ir su švelnesnėmis priemonėmis, teigia tyrimą atlikę ekspertai.

„Reikia konstatuoti, kad palyginamoji Lietuvos ir užsienio valstybių taikytų koronaviruso paplitimo suvaldymo priemonių analizė atskleidė, kad Lietuvoje, palyginti su užsikrėtimų situacija, Lietuvoje taikytos vienos griežčiausių priemonių“, – pirmadienį pristatydama mokslininkų atliktą tyrimą sakė Mykolo Romerio universiteto (MRU) Teisės mokyklos Tarptautinės ir ES teisės instituto profesorė Lyra Jakulevičienė.

„Ekspertai daro išvadą, jog tikėtina, kad panašių pandemijos suvaldymo rezultatų, tai yra tai, ką pasiekė mūsų kaimyninės valstybės, Lietuvoje buvo galima pasiekti taikant ne tokias griežtas ribojimo priemones“, – sakė ji.

MRU teisės, viešosios politikos ir ekonomikos tyrėjai-ekspertai atliko pandemijos metu priimtų valstybės sprendimų teisinių, viešo valdymo ir finansinių aspektų vertinimą. Jie analizavo nuo kovo iki rugsėjo galiojusius įstatymus, priimtus Vyriausybės sprendimus ir pan.

Pasak L. Jakulevičienės, ekspertai konstatavo, kad valstybės institucijos tinkamai kvalifikavo padėtį, jog nebuvo pagrindo nepaprastajai padėčiai įvesti, be to, daugeliu atveju taikyti ribojimai atitiko Konstitucijos, tarptautinės teisės, būtinumo ir proporcingumo principus. 

Anot tyrimo, proporcingu galima laikyti teisės į mokslą ribojimą, kadangi buvo sudaryta alternatyva mokytis nuotoliniu būdu, taip pat iš dalies judėjimo laisvės ribojimą.

Tačiau ekspertai vis dėlto nustatė tam tikrus pažeidimus įvedant kai kuriuos ribojimus, jie daugiausia susiję su žmogaus teisėmis ir dalies ūkinės veiklos uždraudimu.

Pirma – draudimai, paskui – įstatymai

Pirmiausia atkreiptas dėmesys, kad kovą įvedant visuotinį karantiną pirmiausia buvo nustatyti tam tikri ribojimai, o vėliau pataisyti įstatymai, kad Vyriausybei tai būtų leidžiama padaryti.

REKLAMA

„Susiklostė tokia situacija, kad tuo metu, kai buvo priimtos Vyriausybės priemonės, numatyti tam tikri apribojimai, du pagrindiniai įstatymai, kurių pagrindu įvestas karantinas, tiek Civilinės saugos įstatymas, tie Žmonių užkrečiamųjų ligų profilaktikos ir kontrolės įstatymas arba numatė gana abstrakčias nuostatas, arba išvis nenumatė galimybės visoms toms teisėms, kur buvo nustatyti apribojimai, tokių apribojimų taikyti“, – teigė L. Jakulevičienė.

MRU Teisės mokyklos Viešosios teisės instituto profesorė Toma Birmontienė konstatavo, kad tam tikrą laiką Vyriausybė priiminėjo sprendimus neturėdama tam įgaliojimų, pagrįstų įstatymais.

Tyrimą atlikę teisininkai taip pat pasigedo tinkamos parlamentinės kontrolės tuo metu, kai Vyriausybė skelbė draudimus ir ribojimus.

„Kai yra imamasi tokių svarbių priemonių, itin svarbu, kad būtų vykdoma parlamentinė Seimo kontrolė. Pirmojo karantino metu to nebuvo“, – sakė L. Jakulevičienė.

Kai kurie ribojimai – neproporcingi

Tyrėjų teigimu, proporcingu negalima laikyti buvusio sprendimo visus iš užsienio atvykusius asmenis priskirti turėjusiųjų aukštos rizikos kontaktą su COVID-19 sergančiuoju grupei ir įpareigoti juos iškart izoliuotis.

Seimo kontrolierių įstaigos Žmogaus teisių biuro vadovas Vytautas Valentinavičius atkreipė dėmesį, kad įgyvendinant šį nurodymą žmonės diskriminuoti pagal socialinę padėtį.

„Jeigu žmonės grįžo iš Tailando, jiems izoliacijai pasiūlyti neblogi viešbučiai, tokie kaip „Crowne Plaza“, o žmonės, atvykę iš Didžiosios Britanijos, darbininkai buvo sugrūsti į bendrabučius“, – tvirtino jis.

Mokslininkai taip pat atkreipė dėmesį, kad dėl koronaviruso grėsmės kai kuriems žmonėms buvo apribota rinkimų teisė. Prie neproporcingų žmogaus teisių pažeidimo jie priskyrė ir draudimą lankyti globos, slaugos, gydymo įstaigose buvusius šeimos narius, pasimatymų uždraudimą įkalinimo įstaigose dar iki oficialaus karantino įvedimo.

REKLAMA

„Tos priemonės, manoma, neatitiko iš konstitucinės ir tarptautinės teisės kylančių reikalavimų“, – sakė L. Jakulevičienė.

V. Valentinavičiaus teigimu, Seimo kontrolieriai yra gavę skundą ir dėl to, kad per pirmąjį karantiną buvo laikinai sustabdytas planinių sveikatos priežiūros paslaugų teikimas.

„Toks besąlygiškas paslaugų apribojimas neindividualizuojant sukelia papildomą pavojų žmogaus gyvybei“, – tvirtino jis.

Parama verslui – neefektyvi

T. Birmontienė atkreipė dėmesį, kad tiek pavasarį, tiek dabar Vyriausybė uždraudė tam tikrų verslų veiklą, nors įstatymai tokios galimybės nenumato.

„Įstatymai kol kas kalba apie ūkinės veiklos laisvės ribojimo sąlygas, apie tam tikrus apribojimus, bet nekalba apie draudimą. Matome, kad ir pirmojo karantino metu, ir dabar apskritai draudžiama tam tikra ūkinė veikla“, – sakė ji.

Konstitucinės teisės specialistė taip pat pabrėžė, kad tokio draudimo negali būti be kompensavimo mechanizmo. 

Tuo metu, ekspertų teigimu, pirmojo karantino metu teikta pagalba verslui padėjo tik suvaldyti koronavirusą, bet didesnio ekonominio efekto neturėjo.

„Daugelis taikytų priemonių, pavyzdžiui, mokesčių atidėjimai, kompensacijos ir panašūs dalykai, ekonominio efekto neturėjo, nes jų pobūdis buvo labiau socialinių pasekmių švelninimas nei ekonominės priemonės. Bet trumpalaikėje perspektyvoje tai padėjo stabilizuoti ekonominius procesus“, – teigė L. Jakulevičienė.

Tyrėjai atkreipė dėmesį, kad Lietuvoje sparčiausiai tarp Europos Sąjungos valstybių augo nedarbas.

Ekspertų nuomone, viena to priežasčių – netinkama parama verslui.

MRU Viešo valdymo ir verslo fakulteto docento Dangio Gudelio duomenimis, per karantiną kelionių agentūrų pardavimų pajamos sumažėjo 98 proc., palyginti su ankstesniu laikotarpiu, apgyvendinimo veiklos pardavimo pajamos – 70 proc., oro transporto – 67 proc. ir panašiai.

„Paramos verslui priemonių įgyvendinamas nebuvo tinkamas. Pavyzdžiui, prastovų kompensavimo mechanizmas, palyginti su kitomis šalimis, buvo apsunkintas. Verslo įmonėms keltos papildomos sąlygos, kad jos turi prisidėti prie prastovos kompensavimo, įsipareigoti šešis mėnesius išlaikyti darbo vietą. Tuo metu kitose šalyse parama skirta automatiškai, greitai, pagal principą „iš pradžių duodu, o paskui aiškinuosi“, – tvirtino D. Gudelis.

REKLAMA

„Daugelis įmonių, apsvarsčiusios visas alternatyvas, pasirinko geriau atleisti darbuotojus, o ne naudotis prastovų mechanizmu“, – pridūrė jis.

Pirmasis visuotinis karantinas Lietuvoje galiojo nuo kovo 16-osios iki birželio 17-osios. Antrąjį karantiną Vyriausybė paskelbė lapkričio 7-ąją, jo pabaiga numatyta kitų metų sausio 31-ąją.


Rašyti komentarą...
SKAITYTI KOMENTARUS (0)
REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA
×

Pranešti klaidą

SIŲSTI
REKOMENDUOJAME
×

Pranešti klaidą

SIŲSTI
Į viršų