Ekspertai mano, jog dvi skirtingos bylos, kurias sieja tik tai, kad abi nagrinėjamos tame pačiame teisme, kelia pagrįstą nerimą dėl teismų nepriklausomumo. Tačiau viena beveik tiesioginė sąsaja tarp šių bylų yra.
Dienraštis “Lietuvos žinios” rašo apie dvi skirtingos bylas, nagrinėtas Vilniaus miesto 2-ajame apylinkės teisme, kurio teisėjų sprendimai stebina ne vieną šalies pareigūną.
Pirmoji byla - bendrovė "Dujotekana" prieš Lietuvą
Prieš mėnesį Vilniaus miesto 2-ojo apylinkės teismo teisėjas Gintaras Seikalis patenkino "Dujotekanos" ieškinį ir uždraudė Valstybinei kainų ir energetikos kontrolės komisijai (VKEKK) iki teismo sprendimo šioje byloje įsiteisėjimo priimti patvirtintos Gamtinių dujų kainų viršutinių ribų skaičiavimo metodikos pakeitimo projektą.
Garsioji dujų tiekimo tarpininkė savo ieškinį motyvavo tuo, kad iki naujojo Gamtinių dujų įstatymo priėmimo viršutinės kainų ribos gamtinių dujų tiekimo veikloje nebuvo reguliuojamos, todėl esą reikia laiko perprasti sudėtingą metodiką. "Dujotekana" - viena iš nedaugelio bendrovių, besiverčiančių tik dujų tiekimu, tad nauja metodika tiesiogiai paveiktų jos veiklą ir, žinoma, gaunamą pelną.
VKEKK pirmininkas Vidmantas Jankauskas, paprašytas pakomentuoti susidariusią padėtį, teigė, jog metodika ir su ja susiję sprendimai turėtų būti taikomi "Lietuvos dujoms", "Dujotekanai" ir kitoms smulkesnėms įmonėms. "Dujotekana" jokiu būdu negali spręsti reikalų už "Lietuvos dujas" ar kitas bendroves. Vilniaus miesto 2-asis apylinkės teismas VKEKK neleido priimti naujos metodikos, o perskaičiuoti dujų kainas ir nustatyti jų ribas turėjome jau nuo liepos 1 dienos. Jeigu komisijai būtų leista įgyvendinti naujojo Gamtinių dujų įstatymo nuostatas, t. y. reguliuoti dujų įmonių tiekimo veiklą bei jų pelno maržą, kaip buvo numatyta metodikos projekte, išlaidos "Lietuvos dujų" ir "Dujotekanos" vartotojams mažėtų mažiausiai apie 20 mln. litų", - pasakojo V.Jankauskas.
"Dujotekana" taip pat paprašė teismo kreiptis į Konstitucinį Teismą (KT), kad šis išaiškintų, ar VKEKK savo metodikomis gali riboti jos pajamas, ar taip nepažeidžiami ūkinės laisvės principai. "Čia nėra jokios logikos, nes panašiomis metodikomis nustatomos ir elektros, ir šilumos ūkio kainos, o ten taip pat veikia privataus kapitalo įmonės, kurios nesiskundžia laisvių ir teisių ribojimais", - neslėpė nuostabos “Lietuvos žinių” kalbintas V.Jankauskas.
Žinant, jog KT bylos savo eilės laukia metus ir ilgiau, visas procesas tiek laiko gali būti ir "įšaldytas". "Mes jau nieko negalime daryti vien dėl to, kad apylinkės teismas pritaikė prevencines priemones. Įstrigome ilgam, ir neįsivaizduoju, kuo visa tai baigsis. Juk visi žinome, kad nuo kitų metų "Gazprom" pažadėjo Lietuvai gerokai didesnes, "europietiškas" dujų kainas. Kai netaikysime jokios metodikos, kokios kainos tuomet bus?" - klausė VKEKK pirmininkas.
Pasak jo, šis teismo sprendimas - jau antras toks keistas atvejis. Kiek anksčiau komisijai buvo uždrausta perskaičiuoti kainas, nors iki tol ji penkerius metus tai darė, nes krito dolerio vertė, brango nafta ir pan. V.Jankauskas įsitikinęs, kad jei kainos būtų buvusios stabilios, būtų kentėję vartotojai.
VKEKK pirmininkui juokingiausia, jog minėtą sprendimą priėmė bendros kompetencijos, o ne administracinis teismas. Be to, metodikos taikymo sustabdydamas prieštarauja teisės aktams, nes VKEKK tiesiog būtų įgyvendinusi Gamtinių dujų įstatymo reikalavimus.
"Tai labai sunkiai suprantama. Kitas nesuvokiamas dalykas: kodėl šis ginčas buvo priskirtas bendros kompetencijos teismui? - svarstė V.Jankauskas. - Administracinių bylų teisenos įstatymas nustato, kad ginčus dėl teisės viešojo ar vidaus administravimo sprendžia administracinis teismas." Bendros kompetencijos teismai, koks ir yra Vilniaus 2-asis apylinkės teismas, nagrinėja ginčus, kylančius iš civilinių, šeimos, darbo, intelektinės nuosavybės, bankroto ir kitų privatinių teisinių santykių. "Galiausiai pažymėtina, kad VKEKK - viešojo administravimo subjektas, jos veiksmai, susiję su metodikos pakeitimo tvirtinimu, yra valstybės veiksmai, kuriuos reguliuoja viešoji teisė, - pabrėžė V.Jankauskas. - Galima pagrįstai teigti, jog "Dujotekana" bylinėjasi su Lietuvos valstybe."
VKEKK pirmininkas priminė pranešimus, kad "Lietuvos dujos" per pirmąjį šių metų ketvirtį gavo 72 mln. litų grynojo pelno dėl to, jog neleido komisijai perskaičiuoti kainų vartotojams, ir darė prielaidą, kad "Dujotekana" veikiausiai taip pat neblogai uždirbo. "Po tokių teismų sprendimų kiekviena diena jiems duoda gražaus pelno. Ir kuo vėliau mums leis įgyvendinti Gamtinių dujų įstatymo reikalavimus, tuo daugiau jie uždirbs", - teigė V.Jankauskas.
Antroji - Valstybės saugumo departamentas prieš Seimo Nacionalinio saugumo ir gynybos komitetą bei Generalinę prokuratūrą
Prieš savaitę Vilniaus 2-ojo apylinkės teismo laikinoji pirmininkė teisėja Daiva Kazlauskienė priėmė galutinę ir neskundžiamą nutartį, kuria įpareigojo Generalinę prokuratūrą pradėti ikiteisminį tyrimą dėl Seimo Nacionalinio saugumo ir gynybos komiteto (NSGK) atlikto Valstybės saugumo departamento (VSD) veiklos tyrimo medžiagos paviešinimo. Prieš tai prokurorai, NSGK sprendimą įvardiję "pateisinama teisine klaida", atsisakė pradėti ikiteisminį tyrimą. Juolab jog pats VSD yra ikiteisminio tyrimo įstaiga.
Teisėja D.Kazlauskienė paliko galioti savo kolegės Ainoros Kornelijos Macevičienės nutartį, kad konstatuoti, ar esama subjektyvių nusikalstamos veikos požymių, galima tik atliekant procesinius tyrimo veiksmus. Generalinė prokuratūra iš pradžių buvo atsisakiusi tai daryti.
Tačiau ir šioje situacijoje neišvengta kuriozų, toliau pažymi dienraštis. Baudžiamojo proceso kodeksas numato, kad prokuratūros sprendimą dėl atsisakymo pradėti ikiteisminį tyrimą gali skųsti pareiškėjas, jei jis nėra ikiteisminio tyrimo įstaiga. Paskutines dienas laikinai pareigas ėjusio Arvydo Pociaus vadovaujamas VSD būtent ir buvo tiek pareiškėjas, tiek ikiteisminio tyrimo įstaiga. Nei teisėja D.Kazlauskienė, nei Generalinės prokuratūros Valdymo skyriaus prokuroras Ernestas Vainas, atstovavęs šiai institucijai teisme, nepanoro LŽ komentuoti teismo sprendimo.
Tačiau, LŽ konsultavusių teisininkų teigimu, tai yra teisinis precedentas, tokių teismų nutarčių iki šiol nėra buvę. Po šios teismo nutarties prokurorų sprendimus galės ginčyti ir kitos ikiteisminio tyrimo statusą turinčios įstaigos - muitininkų, ugniagesių ir kt.
*********************
Ekspertai mano, jog šios dvi skirtingos bylos, kurias sieja tik tai, kad abi nagrinėjamos tame pačiame teisme, kelia pagrįstą nerimą dėl teismų nepriklausomumo. Tačiau viena beveik tiesioginė sąsaja tarp šių bylų yra.
Kyla klausimas, ar Lietuvos Seimą ir Generalinę prokuratūrą gali paklupdyti net apylinkės teismas, kai išvien veikia dvi galingos organizacijos - "Gazprom" dujų tiekimo tarpininkė ir saugumas?- klausia dienraštis.
