Apie tai naujienų portalo tv3.lt laidoje „Dienos pjūvis“ diskutuoja VU profesorius Teodoras Medaiskis ir VU profesorius, ekonomistas Romas Lazutka.
Kaip jūs vertinate subsidijos palikimą?
T. Medaiskis: Tai iš tikrųjų yra ginčytinas reikalas, bet priklauso, kaip tą subsidiją interpretuosi. Galima į ją žiūrėti kaip į mokestinę lengvatą – dalis tavo mokesčių, kuriuos sumoki, perkeliama į tavo kaupiamąją sąskaitą.
Sumokėčiau aš, pavyzdžiui, tūkstantį eurų mokesčių, bet iš to tūkstančio kažkokia dalis atsiduria mano pensijų kaupiamojoje sąskaitoje. Jeigu taip interpretuotume šią subsidiją, o taip ir reikėjo ją perinterpretuoti, jei ji lieka. Sakau, ji gana ginčytina, bet jeigu ji lieka, ją perinterpretuoti reikėjo kaip mokestinę lengvatą, o ne kaip biudžeto dovanėlę visiems.
Nors tam tikra biudžeto dovana visiems yra paskatinimas tiems, kurie rūpinasi savimi – kurie patys deda pinigus, tai už tai gauna ir paskatą. Aš manyčiau, kad tai reikėjo paversti mokestine lengvata: dalį mokesčių atiduoti į kaupiamąją sąskaitą – tai neatrodytų taip drastiškai, kaip atrodo dabar.
Kaip jūs vertinate kalbas, kad, pasak apklausiamų žmonių, pinigus jie skirtų kelionėms, sveikatai susitvarkyti, paremontuoti būstą ar kam nors kitam? Kai kurie ekonomistai ir politikai sako, kad žmonės gali tiesiog iššvaistyti pinigus, kuriuos dabar paims, ir paskui nebeturės pensijai lėšų.
T. Medaiskis: Turbūt nemaža dalis bus tokių, kurie pasielgs neracionaliai ir pinigus, kurie buvo atidėti pensijai, panaudos dabartiniams reikalams. Galima ir gerbti žmogaus prioritetus, kad jis nori gyventi dabar, o senatvėje gal jau mažiau.
Gerai, galima gerbti tokį prioritetą, bet tai tam tikra prasme yra naštos perkėlimas ant tų, kurie pasirūpino savimi. Iš esmės, jeigu tokiems žmonėms socialinio draudimo bendra apsauga bus mažesnė, iš dalies iš tų sąskaitų, kurie pasirūpino savimi, bus finansuojami tie, kurie nepasirūpino savimi – aš čia matau ne visai gerą dalyką.
Tai yra apdairesnių žmonių apsauga per automatinį įtraukimą. Automatinis įtraukimas – kas tai? Jeigu žmogus labai galvoja apie savo senatvę, pakankamai racionaliai sprendžia, jis gerai žino, kad automatinis įtraukimas nėra prievartinis – jis visada galėjo pasitraukti.
Nepasitraukė tie, kurie nieko nemąsto, negalvoja, kurie elgiasi lengvabūdiškai, nepasinaudoja galimybe pasitraukti. Tai tuos, kurie elgiasi lengvabūdiškai, galbūt ir reikėtų įtraukti, kad paskui su jais nebūtų problemų.
Kaip jūs vertinate kalbas, kad pinigus gali tiesiog iššvaistyti ir nesusitaupyti toliau?
R. Lazutka: Mes turėtume dėti dar žingsnį toliau ir žmonėms nebemokėti algų, o pervesti į kažkokią bendrą valstybinę sąskaitą ir išdavinėti jiems talonus, kiek jie gali sunaudoti maistui, kiek rūbams, kiek kelionei, nes žmonės neracionalūs.
Jie pasiima algą ir apmoka savo kelionę, tarkime, į Palangą, kai galėtų tuos pinigus atidėti savo senatvei. Čia galime ateiti iki absurdo, kai imsime kontroliuoti žmonių elgesį. Jis yra kontroliuojamas – tam yra „Sodros“ sistema ir žmonės privalomai moka gana dideles įmokas „Sodrai“ ir į valstybės biudžetą, iš ko ir finansuojama pirmoji pakopa.
Tuo tarpu antroje pakopoje dar žmones varžyti juo labiau, kad nebūtinai tie žmonės, kurie nekaupia, nesirūpina savo senatve. Yra paradoksas, kad valstybė subsidijuoja dalyvavimą antroje pakopoje – moka tą 1,5 proc., bet jeigu aš taupau senatvei savo indėlį banke, aš moku mokesčius nuo palūkanų.
Jeigu palūkanos viršija 500 eur. per metus, tai ne tik, kad valstybė neremia manęs, bet dar ir apmokestina. Jeigu aš nusipirkau butą ir jį nuomoju – tai yra mano priedas prie pensijos, tai yra apmokestinamos ir pajamos 15 proc., ir dar apmokestinamas nekilnojamasis turtas – kur čia yra logika?
Išeina, kad valstybė remia vieną sritį: jeigu tu taupai antroje pakopoje, tu dar gauni subsidiją. Jeigu tu taupai kitais būdais, tu esi apmokestinamas. Žmogus, kuris renkasi kitus būdus – net ir investuoja į investicinius fondus, kuriuos siūlo kiekvienas bankas, – jeigu investuoja kitais būdais, jis yra apmokestinamas.
Dabar yra sukurta investicinė sąskaita, kad nebūtum apmokestinamas, kai gauni grąžą, bet dar tų pinigų nepasiimi vartojimui, o antroji pakopa padaryta išimtis – kažkodėl tas taupymo būdas yra šventesnis negu kiti.
Tikrai neturėtų taip būti ir aš netikiu, kad tai gali tęstis ilgą laiką, nes tokio reguliavimo neracionalumas, nelogiškumas yra akivaizdus ir man atrodo, kad tai bus pakeista.
Kaip jūs galvojate, kad pensijų fondai grąžins 60 arba 75 proc. sukauptų pinigų, o likusi suma grįš į „Sodrą“, iš kurios senatvėje bus galima padidinti pensijas. Gyventojai piktinasi, kad negrąžinama visa pinigų suma į rankas. Kodėl taip negali būti padaryta? Ar jūs pritartumėte tokiems gyventojų pasvarstymams?
T. Medaiskis: Aš manyčiau, kad, jeigu kas pasitraukia, grąžinti reikia tai, kas yra jo paties sumokėta ir tą investicinę grąžą, priaugį, apmokestinus jį, kaip ir bet koks investicinis priaugis yra apmokestinamas.
Priemoka buvo mokama už tai, kad žmogus sutinka su sutartimi, kad jis kaups iki senatvės, o jeigu jis nutraukia kaupimą iki senatvės, jis sulaužė sutartį, už kurią buvo mokama ta priemoka. Sulaužėte sutartį – atsisakykite šitos priemokos.
Aš manau, kad reikėjo padaryti šiek tiek kitaip: iki 2019 metų, ten, kur pinigai buvo atitraukiami iš socialinio draudimo, kur buvo socialinio draudimo įmoka, šitą praradimą – skirtumą tarp to, kad „Sodros“ grąža buvo didesnė negu investicinė grąža – reikėjo kompensuoti visiškai, tačiau po 2019 metų, jeigu pasitraukei, valstybės mokamą priemoką ne versti jokiais socialinio draudimo taškais, nes tu sulaužei sutartį, o grąžinti į biudžetą.
Ar jūs pritartumėte?
R. Lazutka: Čia yra tiek pripainiota per tuos 20 metų, kad tikrai yra sunku atrinkti. Valstybės priemokos iš viso neturėjo būti ir neturi būti, tai jų nereikia ir atiduoti, bet dabar kompensuoti tiems žmonėms, kurie dalyvavo antroje pakopoje, kitų mokesčių mokėtojų sąskaita irgi negalima.
Kaip paminėjo Teodoras, jeigu žmogus 15 metų dalyvavo ir jo „Sodros“ pensijos netekimas yra didesnis negu grąža antroje pakopoje, kodėl dabar visi mokesčių mokėtojai turėtų jam kompensuoti?
Jis nebuvo privalomai ten įtrauktas, nors vėliau privalomai buvo laikomas, bet jam ten nereikėjo eiti. Aišku, galima tuos žmones teisti, nes tos kompanijos ir dabar tęsia propagandinę kampaniją, kad tie pensijų fondai išgelbės, kad jie labai geri.
Daug žmonių buvo suklaidinti, jiems buvo žadami labai geri rezultatai. Dabar tų žmonių gaila, bet, jeigu žiūrėtume labai griežtai, niekas nekaltas, kad tas žmogus į antrą pakopą ėjo ir ten neteko tų lėšų.
Visą pokalbį kviečiame pamatyti teksto pradžioje.
Patiko straipsnis? Užsiprenumeruokite mūsų naujienlaiškį ir gaukite svarbiausias dienos naujienas bei įdomiausius straipsnius kiekvieną darbo dieną 11 val. Tiesiai į Jūsų el. paštą!
