„Tiesioginio bankroto tikimybė yra nedidelė, nes bet kuriuo atveju Vyriausybė gelbėtų savivaldybę, tam yra ir nemažai svertų. Vienas jų – padidinti gyventojų pajamų mokesčio (GPM) dalį, pervedamą Vilniaus biudžetui. Vilniaus problemos gali tapti visos valstybės problemomis, ir tuomet gerai, jei Vyriausybė galės padėti savivaldybei. Bet gali būti taip, kad paaštrės krizė ar kažkas atsitiks euro zonoje, ir Vyriausybė tų pinigų gali neturėti.
Tuomet, tikėtina, Vilniaus savivaldybė kurį laiką nesugebėtų vykdyti finansinių įsipareigojimų, ir tai reikštų techninį bankrotą. Ta tikimybė yra nedidelė, bet ji tikrai yra“, – LRT.lt tinklalapiui sako „Nordea Bank Lietuva“ vyriausiasis ekonomistas Ž. Mauricas. Pasak ekonomisto, jei savivaldybei būtų paskelbtas bankrotas, būtų atidedami atsiskaitymai su paslaugas savivaldybei teikiančiomis įmonėmis, gali būti laikinai užšaldomi kai kurie projektai. „Manau, kad toks scenarijus grėstų didelėmis problemomis ateityje, paslaugas teikiančios įmonės paduotų teisinius ieškinius“, – priduria Ž. Mauricas.
Pasak sostinės mero Artūro Zuoko, dabartinė sunki padėtis Vilniuje susiklostė todėl, kad buvusioji valdžia esą perkėlė finansinę naštą ant vilniečių pečių. A. Zuokas norėjo, kad valdžia leistų padidinti GPM planuojant 2013-ųjų biudžetą. Seimas sutiko, kad GPM dalis Vilniuje pakiltų 2 proc. – iki 42 proc., bet tam, kad sostinė būtų pajėgi vykdyti savo įsipareigojimus, GPM dalį esą reikia padidinti iki 60 proc.
Tuo metu „Swedbank“ vyriausiasis ekonomistas Nerijus Mačiulis sutinka su Ž. Mauricu, kad teoriškai savivaldybė bankrutuoti gali – kaip ir valstybė, tačiau, pasak N. Mačiulio, praktiškai tai mažai tikėtina: „Greičiausiai centrinė valdžia suteiktų savivaldybei kažkokią paskolą, kad būtų išvengta bankroto. Bet sudėtinga prognozuoti, vienaip ar kitaip tai yra valdžios sprendimas leisti kažkuriai savivaldybei bankrutuoti ar ne.“
„Nei teoriškai, nei praktiškai Vilnius bankrutuoti negali, nes tada turėtų ir valstybė bankrutuoti, – išgirdęs tokius svarstymus atsako Vilniaus meras A. Zuokas. – Lietuvoje vietos savivalda daugiau primena vykdomuosius komitetus iš sovietmečio, kurie paskirsto lėšas, kurias suplanuoja Vyriausybė ir patvirtina Seimas, ir tokiu būdu visos savivaldos įsipareigojimai yra valstybės įsipareigojimai. Tuomet, jei kokia savivaldybė taptų nemoki, nekalbu konkrečiai apie Vilnių, tai taptų valstybės skola.“
Vilniaus meras tikisi, kad naujoji Vyriausybė kompensuos praėjusiais metais negautas pajamas. Savivaldybė esą nesurinko tiek nekilnojamojo turto (NT) mokesčio, kiek buvo planuota. „Ir kaip mums Mokesčių inspekcija paaiškino, kodėl Vilnius nesurinko trečdalio NT mokesčio, tai nulėmė įstatymo pataisa, pagal kurią lizingo bendrovės yra atleistos nuo nekilnojamojo turto mokesčio mokėjimo, taip pat tie savininkai, kurie yra pabaigę statinius, bet jų nepridavę. Vien todėl mes nesurinkome 36 mln. Lt“, – skaičiuoja A. Zuokas.
Pasak mero, veikiausiai neišvengiamai teks imti ir trumpalaikę paskolą, kad būtų išlygintas biudžeto skirtumas. „O pagrindinis dalykas – planuojant kitų metų biudžetą numatyti didesnę gyventojų pajamų mokesčio atskaitymo procentą Vilniaus miestui. Tai leistų per tam tikrą laiką subalansuoti miesto pajamas ir atkurti Vilniaus miesto mokumą“, – LRT.lt tinklalapiui sakė meras.
LRT.lt primena, kad sostinės biudžetas, palyginti su praėjusiais metais, sumažėjo 3 proc. (145 mln. Lt). Bendras sostinės biudžetas, įvertinus visus finansinius išteklius, bus 1,381 mlrd. Lt. Vilniaus miesto biudžeto projektą sostinės savivaldybės taryba numato svarstyti ketvirtadienį.
