Baltijos valstybėms buvo lengviau įtvirtinti savo atkurtą nepriklausomybę dėl to, kad jos dar būdamos okupuotos turėjo diplomatinį palaikymą. Jam pagrindą davė lygiai prieš 70 metų Jungtinių Valstijų Samnerio Veleso (Sumner Welles) deklaracija nepripažinta jų aneksija. Tuo yra įsitikinęs Seimo Užsienio reikalų komiteto pirmininkas Emanuelis Zingeris.
"Pačių tautų ryžtas išlaisvino Lietuvą, Latviją, Estiją. Bet mums buvo šiek tiek lengviau, nes mes paveldėjome viso pasaulio užsienio reikalų ministerijų, vyriausybių daugiametį supratimą, kad Baltijos valstybės negali būti pripažintos kaip Maskvos komunistinės imperijos dalis. Mums, signatarams, buvo lengviau laikytis su diplomatiniu laisvės bagažu 17 baisių mėnesių nuo nepriklausomybės paskelbimo 1990 metų kovo 11-ąją iki sovietų imperijos panaikinimo 1991 metų rugpjūčio 19 dieną", - sakė E. Zingeris per spaudos konferenciją, penktadienį vykusią Seime.
Užsienio reikalų komiteto pirmininkas primena, kad JAV pareiškimas 1940-aisiais buvo padarytas ypač sudėtingomis sąlygomis: Paryžiuje jau buvo nacių kariuomenė, Rytų Europoje siautėjo NKVD pulkai, Lenkija - padalinta, pavergta, o Baltijos šalys dėl Molotovo-Ribentropo pakto "atiduodamos" komunistinei sovietų imperijai. Tuo metu JAV pareiškė, kad niekada nebus pripažinta Baltijos šalių aneksija ir šią nuostatą išlaikė iki nepriklausomybių atkūrimo.
"Turime padėkoti mūsų sąjungininkams, kurie nepaliko bėdoje ir visus 50 metų išlaikė savo pažiūras į laisvės vertybes - nuo 1940 metų iki 1990 metų kovo 11-osios išlaikė mūsų ambasadas, diplomatinį korpusą, atkūrus nepriklausomybę grąžino mūsų auksą, valiutos rezervą, didvyriškai buvo šalia mūsų. Ambasadorius Stasys Lozoraitis man pasakojo, kiek kartų Amerika atsisakė pašalinti trijų Baltijos valstybių vėliavas iš savo departamento, kur jos plevėsavo šalia nepriklausomų valstybių vėliavų visą penkiasdešimtmetį", - sakė E. Zingeris.
Pasak parlamentaro, prie to labai prisidėjo diplomatai, atsisakę pripažinti komunistinę valdžią ir skleidę žinią, kad ji nėra laisva valia išrinkta žmonių.
"Tuometiniai kolaborantai siuntė įvairius signalus, kad LTSR valdžia esanti legali. Tada mūsų diplomatai siuntė telegramas, kad jie atsisako pripažinti šitą valdžią, kuri paremta durtuvais ir Molotovo-Ribentropo suokalbiu. Reikia padėkoti ir išeivijai, kuri prisidėjo skleidžiant žinią ne tik JAV, bet ir Australijoje. Australija buvo pripažinusi Baltijos valstybių inkorporavimą į SSRS, bet po to jį atšaukė. Daugybė žmonių dirbo be jokio atlyginimo nuo ryto iki vakaro, kad JAV Kongresas nepripažintų aneksijos, o vėliau - kad kuo greičiau pripažintų nepriklausomą Lietuvą", - kalbėjo E. Zingeris.
Jungtinės Valstijos Lietuvos nepriklausomybę pripažino po 1991 metų rugpjūčio pučo, tai yra, rugsėjo 2 dieną. "Tačiau Lietuvos aneksijos nepripažinimas niekada nebuvo atšauktas. JAV visais frontais spaudė Sovietų Sąjungą, rėmė Boriso Jelcino pusę, kuris buvo mūsų tarpininkas Maskvoje, vartojo visas priemones, kad sustabdytų kraujo praliejimą čia sausio įvykių metu", - sakė E. Zingeris.
Parlamentaras prisiminė neoficialių JAV pasiuntinių palaikymą 1991 metų sausio 13-osios įvykių metu. Jie, nors neturėjo sovietų leidimo, buvo Lietuvoje. E. Zingeris prasitarė ir apie tai, jog tuomet buvo ruoštasi, kad, nutikus blogiausiam - sovietų kariuomenei užgrobus Seimą, jis turėtų atstovybę užsienyje.
"Penkiasdešimties metų laikysena buvo sugriauta tokių diplomatų kaip Džordžas Krolis (George Kroll), kitų tuomečių Amerikos neoficialių pasiuntinių, kurie buvo šalia prof. Vytauto Landsbergio. Kai buvo atakuojamas mūsų Seimas ir televizijos bokštas, jie mane, kaip tuometį Užsienio reikalų komiteto pirmininką, palydėjo iki Stokholmo, kad jeigu užpuolus sovietų kariuomenei būtų užgrobtas Seimas, turėtume galimybę sau atstovauti ne tik per ambasadas, bet ir Lietuvos Seimas turėtų atstovybę. Jie aktyvią savo misiją atliko", - prisiminė E. Zingeris.
Penktadienį padėka už palaikymą JAV išreikšta atidengiant atminimo lentą Vašingtono aikštėje Vilniuje.
