Seimo pirmininkė V. Čmilytė-Nielsen sako, kad susitikimo metu nebuvo pateiktas Seimo nario pavardė ar priklausomybė partijai bei frakcijai, bet paaiškėjo, jog generalinė prokurorė nuramino Seimo vadovę, jog tai ne Liberalų sąjūdžio atstovas. Būtent V. Čmilytė-Nielsen vadovauja Liberalų sąjūdžiui. Tačiau pati N. Grunskienė Seimo nariams sakė nepamenanti, jog pokalbyje būtų paminėjusi Liberalų sąjūdžio pavadinimą.
„Mūsų susitikimas su generaline prokurore buvo labai trumpas, truko ne ilgiau kaip penkias minutes. N. Grunskienė paklausė, ar Seimas ketina šaukti neeilinę sesiją. Pasakiau, kad šiuo metu tokių planų nėra. Tuomet nenurodydama konkrečių Baudžiamojo kodekso straipsnių ji informavo mane, kad vienas iš Seimo narių įtariamas sunkiais nusikaltimais, taip pat nurodė, kad tai susiję su nepilnamečio asmens ar asmenų tvirkinimu, pasakė, kokia laisvės atėmimo bausmė gresia už šias veikas. Žinia apie tokius įtarimus mane labai stipriai šokiravo. Generalinė prokurorė man nepasakė nei vardo, nei kokiais frakcijai ar partijai, nei tai, ar ji ar jis yra valdančiosios daugumos, ar opozicijos atstovas. Ji paminėjo tik tai, kad įtariamas Seimo narys nėra Liberalų sąjūdžio frakcijos narys “, – posėdyje kalbėjo V. Čmilytė-Nielsen.
Nida Grunskienė „nepamena“
„Nepamenu ir tikrai neminėjau liberalų frakcijos, to žodžio aš tikrai neminėjau, jis nebuvo paminėtas“, – į valstiečių žaliųjų atstovo Arvydo Nekrošiaus klausimą apie pasakytus Seimo pirmininkės žodžius atsakė generalinė prokurorė.
Per posėdžio pertraukėlę V. Čmilytė-Nielsen pakartojo, kad generalinė prokurorė jai pasakiusi „tai ne jūsų frakcijos narys“ neminėdama Liberalų sąjūdžio pavadinimo. Tuo tarpu generalinė prokurorė N. Grunskienė pakartojo, jog liberalų pavadinimo ji neminėjo, bet neatsakė tiksliai, ar nepasakė Seimo pirmininkės paminėtos frazės.
„Pirmininkė paminėjo, kad aš pasakiau, kad tai ne liberalų frakcijos. Šito žodžio aš tikrai nevartojau, jokios frakcijos, jokios partijos aš tikrai neminėjau, Seimo nario pavadinimo aš tikrai neminėjau, kaip ir kitos informacijos, iš kurios būtų galima identifikuoti asmenį aš nepaminėjau“, - sakė N. Grunskienė, bet iš esmės tai nepaneigė V. Čmilytės-Nielsen žodžių.
„Pirmininkė taip sako, aš sakau taip“, - reziumavo N. Grunskienė.
Kaip viskas vyko pagal Seimo pirmininkę
Įtarimų, kad informacija galėjo nutekėti, kelia tai, jog K. Bartoševičiaus sprendimas buvo staigus – prašymas Vyriausiajai rinkimų komisijai atsiųstas sausio 20 dieną, penktadienį, apie 20 val. vakaro Lietuvos laiku, kai buvęs Seimo narys buvo komandiruotėje Čilėje ir planavo vykti į kitą komandiruotę Indijoje – kaip tik prieš pat generalinei prokurorei N. Grunskienei kreipiantis dėl parlamentaro neliečiamybės panaikinimo.
V. Čmilytė-Nielsen sako, kad pagal pateiktą informaciją ji negalėjo identifikuoti konkretaus Seimo nario, todėl teigti, jog informacija galėjo nutekėti iš jos, nėra jokio pagrindo. Juo labiau, kad pagal Seimo pirmininkės pasakojimą, susitikime su generaline prokurore dalyvavo tik jos dvi, o derinant susitikimą su Seimo pirmininkės sekretoriatu susitikimo turinys nebuvo atskleistas.
Pagal Seimo pirmininkės pasakojimą, sužinojusi, kad neeilinės sesijos šaukti neplanuojama, N. Grunskienė informavo, jog artimiausiu metu kreipsis raštu dėl neeilinės sesijos organizavimo ir neliečiamybės panaikinimo. Tokia skuba buvo reikalinga, nes ikiteisminis tyrimas jau buvo pažengęs ir Seimo nariui jau reikėjo įteikti pranešimą apie įtarimus, o eilinės sesijos pradžia būtų buvusi tik šių metų kovo 10-ąją.
„Šia informacija su niekuo nepasidalinau. Žmogiškai buvau labai sukrėsta išgirdusi, kad kažkuris Seimo narys yra įtariamas tokiais sunkiais nusikaltimais prieš vaikus. Tikrai labai sunku buvo išgirsti šią žinią. Išvykus generalinei prokurorei kurį laiką svarsčiau, ar nederėtų iškart sukviesti visų frakcijų seniūnus ir žodžiu jiems perduoti mano išgirstą informaciją, kad netrukus reikės šaukti neeilinę Seimo sesiją, nes kažkuris Seimo narys yra įtariamas sunkiais nusikaltimais. Tačiau vertindama tai, kad susitikimo metu N. Grunskienė pažadėjo, kad artimiausiu metu kreipsis į Seimą raštu, nutariau sulaukti generalinės prokurorės dokumento ir tuomet jo pagrindu informuoti visus Seimo narius apie būtinybę šaukti neeilinę Seimo sesiją“, – pasakojo V. Čmilytė-Nielsen.
Sužinojusi šokiruojančią informaciją tą dieną 14 val. V. Čmilytė-Nielsen dalyvavo nuotoliniame Liberalų sąjūdžio frakcijos posėdyje, o 15 val. susitiko su premjere Ingrida Šimonyte, bet teigia apie generalinės prokurorės pateiktą informaciją niekam neprasitarusi, nes laukė oficialaus rašto.
Toks raštas į Seimo pirmininkės pašto dėžutę įkrito sausio 23 dieną, pirmadienį, 10.56 valandą ryto, bet rašte nebuvo nurodyta K. Bartoševičiaus pavardė. Kadangi tuo metu jau buvo pasklidusi informacija, jog K. Bartoševičius atsisako Seimo nario mandato, V. Čmilytė-Nielsen pasakoja paskambinusi generalinei prokurorei ir paklaususi, ar šie atvejai susiję. Ji prašė informuoti, ar prašymas dėl neeilinės sesijos šaukimo dar aktualus.
Pokalbio metu, kaip teigia Seimo pirmininkė, generalinė prokurorė ją informavo sulaukusi gerai informuoto žurnalisto užklausos, ar tiesa, kad Generalinė prokuratūra kreipėsi į Seimą dėl vieno Seimo nario neliečiamybės panaikinimo. Po keliolikos minučių N. Grunskienė perskambino Seimo pirmininkei ir informavo, kad Generalinė prokuratūra ketina paskelbti pranešimą spaudai bei leido suprasti, kad kalbama būtent apie K. Bartoševičių. Neilgai trukus buvo paskelbtas pranešimas spaudai ir į Seimo pirmininkės elektroninio pašto dėžutę įkrito antrasis raštas, kuriame paminima, jog prašoma naikinti neliečiamybę K. Bartoševičiui.
Visa įvykių grandinėlė opozicijai kelia labai daug klausimų, kai kuriems parlamentarams atrodo, kad valdantieji informavo K. Bartoševičių, jog jam reikia skubiai trauktis iš Seimo, kol generalinė prokurorė nesikreipė į Seimą. Jeigu viskas būtų įvykę sėkmingai, skandalo būtų buvę išvengta, buvęs Seimo narys taptų privačiu įtariamu asmeniu, o partija liktų be dėmės.
Dėl šios priežasties valdantieji pasiūlė įkurti laikinąją tyrimo komisiją Seime, kad vieną kartą ir visiems laikams taptų aišku, kas ir kada melavo, jeigu melavo. Ir nors Teisės departamentas įžvelgė tam tikro ikiteisminių įstaigų darbo dubliavimo, tačiau Teisės ir teisėtvarkos komitetas neblokavo laikinosios komisijos kūrimo Seime.
Sabatauskas: neeilinę sesiją galėjo inicijuoti Čmilytė-Nielsen
Pateikdamas neeilinės sesijos darbų programą Seimo vicepirmininkas, socialdemokratas Julius Sabatauskas pažymėjo, kad šiuo metu Seimui mestas šešėlis.
„Seimui mestas šešėlis. Yra pagrindo įtarti, kad kažkas iš Seimo narių nutekino prokuratūros informaciją. Kažkas galbūt įspėjo nusikaltimais įtariamą buvusį Seimo narį. Stiprų politinį motyvą tai padaryti – įspėti buvusį Seimo narį – turėjo valdančiosios daugumos atstovai, partijų lyderiai. Galbūt siekta išvengti svarstymų Seime, sušvelninti smūgį reitingams, gal kas nors netgi vylėsi, kad pavyks visiškai išvengti viešumo ir visuomenė nesužinos apie įtarimus buvusiam Seimo nariui“, - sakė vicepirmininkas.
Seimo vadlančiąją daugumą sudaro Tėvynės sąjunga-Lietuvos krikščionys demokratai, Liberalų sąjūdis ir Laisvės partija. K. Bartoševičius priklausė konservatorių frakcijai.
„Viešumo išvengti nepavyko. Bet vis dar siekiama užkirsti kelią klausimų kėlimui. Ta Seimo pusė, kuri vadinama valdančiąja dauguma, – įsitikinę, kad nebuvo jokio reikalo sušaukti Seimą dabar. Dalis jų ir dabar aiškina, kad visai nėra ką aiškintis. Negana to, valdantieji daro, ką gali, kad tik nepavyktų sudaryti laikinosios tyrimo komisijos. Tie , kas nenori sudaryti laikinosios tyrimo komisijos galbūt žino atsakymus į kylančius klausimus, bet jų nenori atskleisti visuomenei? Seimo neeilinę sesiją galėjo ir turėjo inicijuoti Seimo pirmininkė – juk kalbame apie galimą jautrios informacijos nutekėjimą Seime, viso Seimo reputaciją. Deja, Bet Seimo pirmininkė, nematė reikalo nei Seimą sukviesti, nei ką nors aiškintis, nes, anot jos, jokių neaiškumų nėra“, - teigė J. Sabatauskas.
Sausio 20 diena, penktadienis
9 val. generalinė prokurorė N. Grunskienė dalyvavo įvairių tarnybų ir ministerijų pasitarime nacionalinio saugumo klausimais Vyriausybėje, kur buvo ir premjerė I. Šimonytė.
11 val. generalinė prokurorė N. Grunskienė susitiko su Seimo pirmininke V. Čmilyte-Nielsen paklausti apie neeilinę sesiją ir informavo, kad ketina kreiptis dėl neliečiamybės panaikinimo vienam iš Seimo narių. Prokurorė teigia, kad Seimo pirmininkei neatskleidė nei Seimo nario pavardės, nei priklausomybės partijai ar frakcijai. Laiką patvirtino Generalinė prokuratūra ir Seimo pirmininkės atstovė Ilona Petrovė.
Apie 12 val. K. Bartoševičius pranešė R. Morkūnaitei-Mikulėnienei apie ketinimą trauktis iš Seimo. Taip teigia R. Morkūnaitė-Mikulėnienė.
Apie 14 val. Tėvynės sąjungos-Lietuvos krikščionių demokratų frakcijos seniūnė R. Morkūnaitė-Mikulėnienė teigia paskambinusi į Čilę K. Bartoševičiui. Politikė sako norėjusi kolegos paklausti, ar tai galutinis sprendimas, mat tokių ketinimų būta anksčiau. R. Morkūnaitės-Mikulėnienės teigimu, penktadienį ji nežinojo apie galimus įtarimus K. Bartoševičiui.
15 val. Seimo pirmininkė V. Čmilytė-Nielsen susitiko su premjere I. Šimonyte. Laiką patvirtino Seimo pirmininkės atstovė I. Petrovė.
20 val. K. Bartoševičius atsiunčia prašymą Vyriausiajai rinkimų komisijai prašydamas naikinti jo Seimo nario mandatą. Prašymo atsiuntimo laikas patvirtintas Vyriausiosios rinkimų komisijos.
Sausio 23 diena, pirmadienis
10.27 val. K. Bartoševičius parašė į bendrą konservatorių pokalbių grupę paskelbė, kad traukiasi iš Seimo dėl „asmeninių priežasčių“. Laiką patvirtino frakcijos seniūno pavaduotojas Jurgis Razma.
„Mieli kolegos, dėl asmeninių priežasčių nusprendžiau atsisakyti mandato. Dėkoju visiems už bendrystę ir linkiu naujam frakcijos nariui sėkmės“, – rašė K. Bartoševičius konservatoriams.
10.56 val. generalinė prokurorė N. Grunskienė kreipėsi į Seimo pirmininkę pirmuoju raštu dėl neeilinės sesijos sušaukimo ir neliečiamybės panaikinimo vienam iš Seimo narių. Parlamentaro pavardė rašte neatskleista, bet nurodyta, kad vykdomas tyrimas dėl seksualinės prievartos prieš vaikus. Informaciją pateikė Seimo pirmininkė.
11.30 val. Seimo pirmininkė paskambino generalinei prokurorei N. Grunskienei, klausdama, ar prašymas dėl neliečiamybės panaikinimo Seimo nariui yra susijęs su K. Bartoševičiumi, kuris paskelbė besitraukiantis iš Seimo. Laiką patvirtino Generalinė prokuratūra.
12.27 val. generalinė prokuratūra išplatino pranešimą spaudai, kuriame nurodė, jog kreipėsi į Seimą dėl neeilinės sesijos sušaukimo ir neliečiamybės panaikinimo K. Bartoševičiui. Seimo nario vardas ir pavardė buvo paminėti viešai.
12.35 val. generalinė prokurorė kreipėsi į Seimo pirmininkė antruoju raštu, kuriame jau nurodyta, kad bus prašoma naikinti būtent K. Bartoševičiaus neliečiamybę. Laiką nurodė Seimo pirmininkė.
Sausio 24 diena, antradienis
Vyriausioji rinkimų komisija panaikino K. Bartoševičiaus Seimo nario mandatą jo paties prašymu.
Vasario 1 diena, trečiadienis
11.45 val. Generalinė prokuratūra pranešė pateikusi įtarimus buvusiam Seimo nariui K. Bartoševičiui dėl mažamečio ir nepilnamečio seksualinio prievartavimo ir jaunesnio nei 16 m. asmens tvirkinimo. Nukentėjusiais pripažinti 4 asmenys, kurie nusikaltimo padarymo metu buvo mažamečiai ar nepilnamečiai.
Bet… senelė užusnūdo, ir jos pasaka baigta ...
