• tv3.lt antras skaitomiausias lietuvos naujienu portalas

Komentuoti
Nuoroda nukopijuota
DALINTIS

Likus daugiau nei dešimčiai minučių iki 2024 m. lapkričio 25 d. rytą Vilniuje įvykusios DHL lėktuvo katastrofos, orlaivis prarado vienos iš hidraulinių sistemų slėgį. Tačiau tai, kad sparnų užsparniai liko įtraukti, pilotų kabinoje buvo pastebėta tik likus dvylikai sekundžių iki susidūrimo su žeme.

GALERIJA (4)

Likus daugiau nei dešimčiai minučių iki 2024 m. lapkričio 25 d. rytą Vilniuje įvykusios DHL lėktuvo katastrofos, orlaivis prarado vienos iš hidraulinių sistemų slėgį. Tačiau tai, kad sparnų užsparniai liko įtraukti, pilotų kabinoje buvo pastebėta tik likus dvylikai sekundžių iki susidūrimo su žeme.

REKLAMA

Šie oficialioje tarpinėje tyrimo ataskaitoje užfiksuoti duomenys dar neatsako į klausimą, kas lėmė katastrofą, tačiau leidžia pažvelgti į ją iš kitos pusės. Ar orlaivio valdymo sistemos visada pakankamai aiškiai informuoja pilotus apie pasikeitusią jų būseną? Ar įmanoma dar labiau sumažinti žmogiškųjų klaidų tikimybę? Ir ar tokios nelaimės gali paskatinti keisti aviacijos saugos reikalavimus?

Pasak VILNIUS TECH Aeronautikos inžinerijos katedros docento dr. Lauryno Šišovo, katastrofų tyrimų rezultatai neretai tampa pagrindu tobulinti ne tik pilotų rengimą ar skrydžių procedūras, bet ir pačias orlaivių sistemas.

REKLAMA
REKLAMA

Atsarginė sistema dar negarantuoja saugaus rezultato

Tyrėjų duomenimis, krovininio „Boeing 737-400SF“ abu B hidraulinės sistemos siurblių jungikliai perėjo į išjungtą padėtį likus daugiau nei dešimčiai minučių iki nelaimės. Sumažėjus sistemos slėgiui, atsijungė B kanalo autopilotas. Vėliau, įgulai ruošiantis tūpti, sparnų užsparniai taip ir liko įtraukti, nors pilotų kabinoje buvo duota komanda juos išskleisti.

REKLAMA

„Užsparniai leidžia lėktuvui saugiai skristi mažesniu greičiu. Jeigu jie neišsiskleidžia, orlaivis vis tiek gali skristi, tačiau tam reikia didesnio greičio. Jei greitis mažinamas taip, tarsi užsparniai būtų išskleisti, sparnas gali pasiekti kritinį atakos kampą ir patekti į aerodinaminę smuką, kurios metu prarandama dalis keliamosios jėgos. Ypač pavojinga, kai tai nutinka mažame aukštyje, nes galimybės atkurti saugų skrydį tampa labai ribotos. Vis dėlto, šio tipo „Boeing“ numatyta ir alternatyva – galinius užsparnius, įprastai valdomus B hidrauline sistema, praradus jos slėgį galima išskleisti atskira elektrine pavara. Tačiau ši sistema neįsijungia automatiškai – įgula turi pasirinkti alternatyvų valdymo režimą ir atlikti numatytas procedūras. Be to, elektrinė pavara veikia lėčiau. Taigi svarbu ne tik tai, kad lėktuve įrengta atsarginė sistema, bet ir tai, ar įgula laiku atpažįsta poreikį ja pasinaudoti“, – aiškina L. Šišovas.

REKLAMA
REKLAMA

Ar pilotui užtenka perspėjimo apie sutrikimą?

Šiuolaikinių orlaivių projektavime didelis dėmesys skiriamas ne tik pačių mechanizmų patikimumui, bet ir žmogaus sąveikai su technika. Vertinama, kaip pilotai supranta perspėjimus, ar lengva atskirti skirtingų sistemų valdymo elementus ir kaip įranga veikia esant dideliam darbo krūviui.

„Kartais manoma, kad pakanka pilotų kabinoje įrengti perspėjamąją lemputę ir problema išspręsta. Tačiau inžineriniu požiūriu svarbu ne tik pats perspėjimo buvimas. Reikia įvertinti, ar jis pakankamai aiškus, ar išsiskiria iš kitų signalų ir ar padeda pilotui suprasti, kokias pasekmes sutrikimas gali turėti tolesniam skrydžiui. Pavyzdžiui, hidraulinės sistemos slėgio praradimas yra viena informacija, o supratimas, kad dėl to gali neišsiskleisti tūpimui reikalingi užsparniai, – jau kita“, – aiškina L. Šišovas.

REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA

Svarbu pažymėti, kad tiriamo „Boeing“ kabinoje buvo numatyti hidraulinės sistemos perspėjimai, o savirašiai užfiksavo ir bendrojo perspėjimo suveikimą. Todėl vien iš tarpinės ataskaitos negalima daryti išvados, kad perspėjimo sistemos buvo nepakankamos. Tačiau, pasak mokslininko, tokių įvykių tyrimai gali paskatinti iš naujo įvertinti ne tik atskirų perspėjimų veikimą, bet ir tai, kaip pilotai juos suvokia realiomis skrydžio sąlygomis.

REKLAMA

Kodėl svarbus jungiklių išdėstymas pilotų kabinoje?

Dar viena tyrėjų nagrinėjama aplinkybė – B hidraulinės sistemos siurblių jungiklių padėtis.

Tarpinėje ataskaitoje užfiksuota, kad orlaivio vadas autopiloto atsijungimą susiejo su bandymu įjungti variklių apsaugą nuo apledėjimo. Tačiau skrydžio duomenų savirašiai rodė, kad apsaugos nuo apledėjimo jungikliai tuo metu liko išjungti. Šie ir B hidraulinės sistemos siurblių jungikliai išdėstyti tame pačiame viršutiniame pilotų kabinos valdymo skydelyje.

REKLAMA

Ar jungikliai buvo supainioti, dar nėra galutinai nustatyta. Vis dėlto ši aplinkybė leidžia kalbėti apie pilotų kabinos ergonomikos svarbą.

„Orlaivio saugai gali būti reikšmingos net iš pirmo žvilgsnio smulkios konstrukcinės detalės – jungiklių forma, jų tarpusavio išdėstymas, apsauga nuo netyčinio perjungimo ar perspėjimų pateikimas. Projektuojant sudėtingas sistemas nepakanka manyti, kad žmogus visada pasirinks teisingą valdymo elementą. Reikia įvertinti ir tai, kas nutiktų jam suklydus, bei numatyti būdus tokiai klaidai pastebėti arba sumažinti jos pasekmes“, – teigia docentas.

REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA

Ar po katastrofos bus keičiami aviacijos reikalavimai?

Pasak L. Šišovo, po aviacijos nelaimių nebūtinai keičiami tarptautiniai reglamentai. Kartais pakanka patikslinti konkretaus orlaivio naudojimo procedūras, papildyti pilotų rengimą ar atnaujinti techninės priežiūros reikalavimus. Kitais atvejais gali prireikti ir konstrukcinių pakeitimų.

Jeigu nustatoma orlaivių saugai reikšminga konstrukcijos problema, atsakingos institucijos gali nustatyti privalomus veiksmus jau eksploatuojamiems orlaiviams, pavyzdžiui, išleisdamos tinkamumo skraidyti direktyvas. Platesni sertifikavimo reikalavimų pakeitimai paprastai yra sudėtingesnis ir ilgesnis procesas, o nauji reikalavimai automatiškai netaikomi visiems anksčiau sertifikuotiems lėktuvams.

REKLAMA

„Ne kiekviena katastrofa reiškia, kad reikia sukurti naują taisyklę. Kartais svarbiau išsiaiškinti, ar jau egzistuojantys saugos reikalavimai pakankamai veiksmingi, ar juos tinkamai įgyvendina orlaivių gamintojai bei naudotojai. Jei tyrimas atskleidžia riziką, kuri nebuvo tinkamai įvertinta, gali atsirasti pagrindas keisti techninius sprendimus, procedūras ar net sertifikavimo praktiką“, – aiškina mokslininkas.

REKLAMA

Kol kas galutinė nepriklausomo DHL lėktuvo katastrofos Vilniuje saugos tyrimo ataskaita nėra paskelbta, todėl kalbėti apie konkrečius būsimus reikalavimų pakeitimus būtų per anksti.

„Svarbiausia, kad katastrofos tyrimas nesibaigtų vien atsakymu, kas nutiko. Aviacijos saugos požiūriu kur kas vertingiau suprasti, kokios aplinkybės leido susidaryti pavojingai situacijai ir ką galima pakeisti, kad ateityje panaši įvykių grandinė būtų nutraukta anksčiau. Būtent taip aviacija ilgainiui tampa saugesnė – ne todėl, kad technika niekada negenda ar žmonės neklysta, o todėl, kad nuosekliai mažinamos tokių sutrikimų ir klaidų pasekmės“, – apibendrina L. Šišovas.

Kviečiame atrasti naują tv3.lt turinį! Nuo šiol portale jūsų laukia ne tik kasdien nauji testai, bet ir kryžiažodžiai – išbandykite savo žinias, spręskite ir smagiai praleiskite laiką.

REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA
REKOMENDUOJAME
rekomenduojame
TOLIAU SKAITYKITE
× Pranešti klaidą
SIŲSTI
Į viršų