„Man yra tekę girdėti tokį posakį – gerais laikais duomenų niekam nereikia, o blogais – niekas jų nebenori atverti“, – pradėdamas pristatyti naujienas juokavo ministras.
Jis priminė, kad dar pradėdamas darbą pabrėžęs, jog duomenys yra itin reikšmingi priimant sprendimus ir pasitikrinant, kaip sekasi įgyvendinti planus.
„Reikia pripažinti, kad nebuvo paprasta atlikti iki šiol buvusios statistikos metodikų analizę, tačiau duomenys tikrai yra svarbu ne tik turėti, bet kad ir jie būtų kokybiški, nes tikslūs duomenys kuria mūsų ateitį“, – kalbėjo A. Dulkys.
Jis džiaugėsi, kad šiandien atverta dar daugiau tikslesnių, Pasaulinės sveikatos organizacijos rekomendacijomis ir gerąja kitų šalių patirtimi grįstų, skaičiavimų.
„Manau, esame gerame kelyje ir tai dar ne pabaiga. Taigi nuo šiandien keičiasi statistinė ataskaita, ji leis mums visiems daugiau suprasti apie COVID-19 sergamumą, su tuo susijusias mirtis, testavimo, vakcinavimo eigą. Ir šie aspektai yra vertingi vertinant šios dienos situaciją ir pandemijos valdymą“, – sakė ministras.
Kaip pavyzdį ministras išskyrė perteklinių mirčių klausimą, kuris dabar galės būti vertinamas pasitelkiant naujus rodiklius.
Dėl karantino sprendžia pagal du kriterijus
„Iš savo pusės norėčiau išskirti tris dalykus. Viena aktualijų šiandien – sergančiųjų skaičius. Deja, bendras e.sveikatoje deklaruotas jų skaičius niekada nebuvo tikslus. Taigi nuo šiol Statistikos departamentas visada šalia deklaruotų asmenų skaičiaus pateiks ir statistinį šio rodiklio skaičiavimą. Noriu atkreipti dėmesį, kad šis rodiklis nėra ir nebuvo naudojamas Vyriausybei priimant sprendimus, susijusius su galimais karantino režimo pokyčiais tiek nacionaliniu, tiek savivaldybių lygmeniu“, – kalbėjo A. Dulkys.
Jis pažymėjo, kad tam naudojami kiti du rodikliai – 14 dienų naujų atvejų skaičius 100 tūkst. gyv. ir teigiamų tyrimų atvejų dalis per paskutines 7 dienas. Dėl naujo skaičiavimo pasikeitė ir savivaldybių padėtis švieslentėje.
„Trečias aspektas – tai testavimo apimčių plėtimas. Šiuo metu džiugina pokytis, kad mažėja sergančių ir simptomus jaučiančių asmenų skaičius. Tai turi įtakos ir testavimo apimtims ir atsirado daugiau erdvės profilaktiniam testavimuisi“, – kalbėjo jis.
Įvesti trys mirčių nuo COVID-19 apibrėžimai
Lietuvos statistikos departamento (LSD) vadovė dr. Jūratė Petrauskienė informavo, kad daugelis duomenų revizuota, pereita prie pirminio šaltinio – daugeliu atveju prie e.sveikatos.
„Tuomet galima juos lyginti, nes yra iš to paties šaltinio. Tik 4 epidemiologiniai rodikliai imami iš NVSC sistemos. Pagal operacijų vadovo sprendimą, nauja apimtimi rodikliai bus skelbiami jau įprastais kanalais“, – sakė ji.
Specialistė atkreipė dėmesį į mirčių ir imunitetą turinčių žmonių statistiką. Norint išsamiau pateikti ją įvesti trys mirčių nuo COVID-19 apibrėžimai.
Siauriausias, naudotas iki šiol, kai pagrindinė mirties priežastis yra COVID-19 liga, platesnis – kai liga yra ne pagrindinė, bet viena iš priežasčių. Trečia – plačiausia apibrėžtis – tai visi, turėję COVID-19 diagnozę, ir numirę per 28 dienas.
Taip pat įvertinta, kiek žmonių turi imunitetą šiai ligai, t.y. persirgę, turintys antikūnų ir vakcinuoti žmonės.
„Revizavę rodiklius pastebėjome, kad yra tokių atvejų, kai žmogus pasveiko, bet tokio įrašo nėra e.sveikatos sistemoje. Todėl pritaikę tam tikras logines taisykles pateikėme ir statistinius sergančiųjų bei pasveikusiųjų skaičius. Švieslentėse taip pat tą galime matyti“, – sakė J. Petrauskienė.
Ministras sutiko, kad pakeista metodika išplėtė mirties reiškinio sampratą.
„Ir pagal tai galima daryti išvadą, kad tiek, kiek tiesiogiai mirė nuo COVID-19 ligos, beveik antra tiek mirė, kuriems buvo diagnozuota liga, tačiau vėliau kažkokiais kitais reiškiniais pasireiškė, bet tas nebuvo tiksliai fiksuota. Tokia yra tiesa“, – sakė A. Dulkys.
Portalas tv3.lt primena, kad sujudimas dėl neatitinkančių skaičių kilo Širvintų rajono merei Živilei Pinskuvienei pasidalinus žinia, kad rajone prie šiuo metu sergančiųjų priskaičiuoti ir pasveikę prieš kelis mėnesius. Tą pačią problemą pažymėjo ir Ignalinos, Kretingos, Plungės, Telšių merai.
487 atvejai
Per praėjusią parą patvirtinti 487 nauji COVID-19 atvejai, nuo šios infekcinės ligos mirė 19 žmonių, o bendras mirčių skaičius siekia 3013.
Praėjusią parą nuo COVID-19 pasveiko 1679 asmenys.
Pastarųjų 14 dienų sergamumas koronavirusine infekcija 100 tūkst. gyventojų siekia 298 atvejus.
Iš viso Lietuvoje nuo pandemijos pradžios COVID-19 susirgo 189 tūkst. 58 žmonės.
Statistiškai pasveiko ir šiuo metu yra gyvi 171 tūkst. 777 žmonės (deklaruotas: 120 tūkst. 287 žmonės), statistiškai šiuo metu serga 11 tūkst. 96 žmonės (deklaruotas: 62 tūkst. 586 žmonės).
Statistikos departamentas pranešė, jog ketvirtadienį pradėti skelbti duomenys pagal naują metodiką. Sergančiųjų skaičius išskirtas į deklaruotą sergančiųjų skaičių ir statistinį sergančiųjų skaičių.
„Deklaruotas sergantysis – tai asmuo, kuriam buvo patvirtintas ligos atvejis, bet ligos kortelė dar neuždaryta, ligos pabaiga nepatvirtinta gydytojo. Statistinis sergantysis – tai asmuo, kuriam liga buvo patvirtinta per pastarąsias 28 dienas“, – teigiama pranešime.
Anot departamento, statistinių sergančiųjų rodiklis gali būti tikslesnis vertinant populiacijos sergamumą, nes tarp deklaruotų sergančiųjų gali būti atvejų, kai asmuo jau nebeserga aktyvia COVID-19 ligos forma, bet šeimos gydytojas nėra patvirtinęs ligos pabaigos dėl įvairių priežasčių.
Praėjusią parą pirmąja vakcinos doze paskiepyti 4204, antrąja doze – 1486 žmonės.
Lietuvoje pirmąja vakcinos nuo COVID-19 doze iš viso paskiepyta 84 tūkst. 150 žmonių, abiem dozėmis – 51 tūkst. 844 žmonės.
