Laidoje dalyvauja Seimo narys Remigijus Motuzas, ambasadorius Linas Linkevičius, Seimo Nacionalinio saugumo ir gynybos komiteto narys Dainius Gaižauskas ir saugumo ekspertas Ignas Stankovičius.
Kaip vertinate dabartinę situaciją?
Kaip jūs vertinate dabartinę situaciją, ypač situaciją su civiline sauga? Kaip ji suveikė?
D. Gaižauskas: Su konkrečiu vertinimu gal šiek tiek reikėtų palūkėti. Aš pasakysiu iš karto, ką galvoju. Bent jau viskam nurimus, kai stebėjau situaciją ir mačiau, kaip viskas veikia, buvo labai gera proga pažiūrėti, kaip virš Lietuvos teritorijos veikia mūsų gynybiniai planai. NATO gynybiniai planai saugant oro erdvę visų 32 NATO valstybių.
Turime pajėgumus, galime pastebėti ir numušti. Viskas pasibaigė sėkmingai. Mes neseniai turėjome Estijos pavyzdį. Šįkart Lietuvoje buvo bandyta tai pakartoti, bet dėl kažkokių priežasčių mes neužbaigėme viso proceso iki pabaigos. Dingo iš radarų tas skraidantis objektas. Panašu, kad dronas, gali būt kovinis dronas, bet istorija dar nesibaigė.
Spėjau pamatyti pranešimą Vyriausybėje, kurį skaitė generolas. Pasakė, kad ties Merkine pasibaigė dronų stebėjimas ir galbūt nukrito. Žiūrėkite, kaip mes baigėme šią istoriją. Viskas, taškas. Žmonėms nėra aišku, kas toliau, kokie mechanizmai veikia toliau, kaip kariuomenė neperduoda informacijos policijai ir panašiai.
Dronai turi būti ieškomi. Gal yra nukritęs, gal yra žuvusių, mes kol kas nežinome. Esmė, kad dar yra neišdirbtas pilnas modelis. Žinoma, aš tikiu, kad jo yra ieškoma. Jeigu jūs klausiate apie komunikaciją, kas buvo viešoje erdvėje, tai tikrai yra ką turime pataisyti, nes yra daug taisymo. Dabar tikrai matome, kad netgi pranešimas buvo labai neinformatyvus.
Reikėtų jį tobulinti, nes žmonės nežinojo apie orų pavojų. Oro pavojus gali būti įvairus, raketos ir taip toliau. Jeigu mes matome, kad yra dronas, manau, jog galima trumpai pateikti informaciją šiek tiek išsamesnę žmonėms, kad žmonės žinotų kokios yra rizikos, kokio pavojaus gali tikėtis ir kaip apsisaugoti.
Tai yra detalės, kurias, manau, mes išgirsime. Mes žinojome, kad yra daug panikos. Aš suprantu, kad buvo labai daug panikos. Esmė ta, kad vienos įstaigos suveikė, kai kurios ne. Ypač ligoninėse, kiek gavau skambučių ir žiūrėjau kaip viskas veikia, ten tikrai bus ką aptarti. Aš nekalbu apie darželius, mokyklas ir taip toliau.
Esmė ta, kad aš tai vertinu pozityviai, nes kol kas tikrai neturime pranešimų, kad kažkas nukentėjo. Pasitikrinti realiu laiku grėsmę, savo veikiančias arba neveikiančias sistemas, tai manau yra didžiausias pliusas. Mes galėsime pasikoreguoti tai, kas šiai dienai Lietuvoje nelabai veikia, tačiau turėtų veikti 100 proc. jau seniai.
Kodėl Baltarusija informavo Lietuvą apie droną?
Jūs taip pat esate buvęs Lietuvos ambasadoriumi Minske, Baltarusijoje. Kaip tik sutapo, kad Baltarusijos karinės pajėgos informavo Lietuvą apie tą objektą, kuris įskrido. Kaip vertinti baltarusišką pėdsaką šitoje istorijoje? Baltarusijos karininkai informavo, kad toks įskridimas galimas. Kokius klausimus tai jums kelia?
L. Linkevičius: Čia gali būti daug klausimų. Su baltarusiais ta praktika buvo, nepaisant to, kad pas mus niekada nebuvo didelės draugystės ir bendradarbiavimo, bet buvo kritiniai komunikavimo kanalai. Pavyzdžiui, krašto apsaugos sistemoje mes turėjome pasienyje karštą liniją dėl įvykių, kad galėtume vieni kitus informuoti. Tarp kitko, ta linija buvo naudota, kai naikintuvas nukrito Lietuvoje, tai iš rusų nebuvo jokios informacijos.
Iš pradžių negalima buvo nieko patikrinti, bet šiek tiek buvo naudota ta linija su baltarusiais. Tad yra praktika pasikeisti informacija. Kiek ji geranoriška, kiek ji iš anksto paruošta? Čia kiti klausimai, į juos dabar sunku bus atsakyti. Faktas tas, kad tokie atvejai kartosis. Kaip sakoma: „Nėra to blogo, kas neišeitų į gerą.“ Tai yra geros pratybos ir proga susitvarkyti mums.
Jeigu po pirmo karto buvo neaišku, kaip eina informacija, tai dabar informacijos kai kam galėjo pasirodyti gal ir per daug. Tokių panikos elementų galėjo atsirasti. Žmonės turi labai aiškiai suprast, kad jeigu informacija iš kariuomenės yra labai konkreti ir paaiškinta, reikia jos klausyti. Nereikia klausinėti, ar tai reiškia, ką tai reiškia.
Tai galima vėliau pasiaiškinti, bet tai reikia daryti ir rizikos tikrai negali būti. Aš pasakysiu, kodėl. Jeigu darysime prielaidą, kad tai ukrainietiškas dronas, kad panašus, mes nežinome, kokio tipo tiesa. Jeigu toks, kokį jie naudojo atakuodami energetikos infrastruktūros objektus, tai tas skraidantis gabalas sveria 200–300 kilogramų, sprogmenys apie 70 kilogramų.
Tikrai reikia vaikus ir visus žmones saugoti, tai reikia labai aiškiai pasakyti. Tai bus gera proga pasimokyti. Chaosas, kuris buvo, gal ne visos informacinės priemonės suveikė, ne visi gavo žinias, išsiaiškinti, kodėl negavo, kaip gavo. Kitą kartą būsime labiau pasiruošę. Kažkokių priežasčių panikai tikrai nėra. Nieks Lietuvos nepuolė, karas neprasidėjo.
Tas objektas, kad ir vienas, kai nežinome, kur jis yra, be abejo, gali pridaryti labai daug bėdos. Tai visi turi suprasti ir todėl tos priemonės tikrai nėra perteklinės. Aš taip ir vertinčiau, kodėl baltarusiai pranešė ir kodėl patys nenumušė. Tarp kitko, man tai yra keista, nes jie nepasižymi tolerancija skraidantiems objektams virš savo teritorijos.
Kaip ir balionų atveju, šimtai balionų paleidžiami, be jokios reakcijos ir be jokių užkardančių priemonių tai vyksta. Man tai nelabai suprantama. Be jų žinios ir toleravimo to nebūtų. Tai ir šitas atvejis kelia daug klausimų. Manau, mes dabar turėtumėme susitelkti į savo situaciją ir gynybos spragas.
Galima priekaištauti, kad iki tol nebuvo laiko arba dėmesio skirta. Ukrainiečiai jau yra viešai ne kartą pasakę, deklaravę, kad jie 90 proc. savo oro erdvės uždarė. Tai ir nuo pačių dronų, kurie ne po vieną skrenda, nuklysta, bet šimtai. Tai daro savo priemonėmis ir dalinasi dabar tomis technologijomis su kitais. Gerai, kad pas mus atsirado susitarimai, ekspertai taip pat dirbs šį darbą.
Mes turime suvokti, kad tie įsigijimai turėtų vykti sparčiau. Tai matyt Seime geriau supranta situacija, bet visi žinome žaliąjį koridorių. Nežinau, ar jūs apie tai girdėjote, bet gynybos pramonė tikrai gali žymiai greičiau pastatyti gamyklą, daug mažiau biurokratijos ir taip toliau. Tokį žalią koridorių reikia ir įsigijimams padaryti, nes matome, kad beviltiškai ilgai užtrunka procesai.
Ta ginkluotė, kuri turi būti jau rytoj, po visų patikrų ir saugumo patenka į kariuomenę žymiai vėliau. Matyt, visa tai yra pratybos ir labai gera proga pasitikrinti ir informavimo sistemą, ir komunikavimo, ir techninį stovi. Tame yra daug teigiamų dalykų, kadangi viskas laimingai baigėsi.
Visą „Žinių radijo“ laidą rasite čia:
Kviečiame atrasti naują tv3.lt turinį! Nuo šiol portale jūsų laukia ne tik kasdien nauji testai, bet ir kryžiažodžiai – išbandykite savo žinias, spręskite ir smagiai praleiskite laiką.
