Gruodžio 14 d. jį suradę P. Mažylio gimdymo namų medikai buvo ne juokais nustebinti: tai pats vyriausias ir vienintelis iš kūdikio amžiaus jau išaugęs vaikas, rastas gyvybės langelyje per trejus jo veikimo metus.
„Du medikai vos jį ištraukė – nes jis jau didelis vaikas, ir įsikibęs buvo“, – tuomet įvykį komentavo Kauno klinikinės ligoninės, kurioje rastas vaikas, atstovas spaudai Gediminas Stanišauskas. Praėjus pusantro mėnesio nuo tada, kai berniukas buvo paliktas gyvybės langelyje, balsas.lt nusprendė pasidomėti, kaip toliau vystėsi ši istorija, ar atsirado mažylio tėvai ir kaip jis gyvena šiandien?
Ligoninėje ilgai neužsibuvo
Susisiekus su G. Stanišausku, jis daug papasakoti apie berniuką negalėjo: „Ligoninės veiksmai baigėsi tuo, kad atvažiavo iš Vaiko teisių apsaugos tarnybos ir vaikas buvo paimtas. O kokiuose jis dabar globos namuose ar kur tiksliai yra, aš jums tikrai negaliu pasakyti.“
Gyvybės langelyje rastas mažylis netrukus buvo perkeltas į Kauno klinikinės ligoninės Vaikų skyrių, nes likti kūdikiais besirūpinančiuose P. Mažylio gimdymo namuose jau buvo per didelis. Mažyliui buvo atlikti atlikti sveikatos tyrimai, kaip prisiminė Ligoninės atstovas, jo būklė „buvo gera, sveikas vaikas – viskas gerai“. Jokių smurto žymių ar kitokių sužeidimų taip pat neaptikta, berniukas buvo tinkamai prižiūrėtas.
Daugiau vaikų nuo gruodžio mėnesio gyvybės langelyje nebuvo palikta. „Iš viso buvo per trejus metus palikta 10 kūdikių, įskaitant šį“, – sakė G. Stanišauskas.
Policija surado tėvus
Rūpinimąsi berniuku perėmė Valstybė vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnyba. Paklausta apie dabartinę berniuko situaciją, jos direktorė Odeta Tarvydienė portalą balsas.lt informavo, kad šiuo metu jis auga globėjų šeimoje.
„Byla yra dar iki galo neišspręsta. Buvo nustatyta vaiko tapatybė, tai yra policijos pareigūnai patvirtino, kad yra aiškūs vaiko tėvai. Dabar Vaiko teisių apsaugos skyriaus yra sprendžiamas klausimas, ar tėvai gali tinkamai pasirūpinti šiuo vaiku – ar galima jį grąžinti jo biologiniams tėvams, ar kol kas tęsti globą globėjų šeimoje.“
Pasak O. Tarvydienės, surasti berniuko tėvus nebuvo ypač sunku, nes tai – gana didelis vaikas, kurio pradingimas anksčiau ar vėliau vis tiek būtų sukėlęs įtarimų. Be to, šeima jau buvo žinoma tam tikrų tarnybų specialistams, tik saugodama šeimos privatumą O. Tarvydienė neatskleidė, dėl kokių būtent priežasčių.
Tolesnis likimas neaiškus
Gyvybės langelyje vaiką palikę tėvai patys nesuskubo atsiliepti, bet policijai juos suradus, su pareigūnais bendradarbiavo. Gimdytojų noras susigrąžinti sūnų taip pat nebuvo pastovus: „Šiuo metu yra sprendžiamas klausimas, nes tėvų nuomonė keitėsi – tai norėdavo, tai nenorėdavo [susigrąžinti vaiką]. Kol nėra išspręstas klausimas, ar jie gali ir tikrai nori pasirūpinti, nuo tolesnių komentarų galbūt susilaikysiu“, – sakė O. Tarvydienė.
Berniukas minėtoje šeimoje – vienintelis vaikas, daugiau brolių ar sesių jis neturi.
Jei vaikas būtų grąžintas tėvams, šeimą nuolat stebėtų ir konsultuotų vaiko teisių specialistai bei socialiniai darbuotojai. Priešingu atveju, apribojus tėvų valdžią, būtų sprendžiamas nuolatinės mažylio globos ar įvaikinimo klausimas.
Vien langeliai problemos neišsprendžia
„Pastaruoju metu iš tikrųjų mažėja gyvybės langeliuose paliekamų vaikų. Vienu metu buvo pakankamai didelis bumas, kai tie langeliai buvo tik įsteigti ir plačiai viešinami, apie juos daug kalbama. Tuomet buvo didesnis paliekamų vaikų skaičius, o dabar šiek tiek sumažėję.“
Gyvybės langeliuose paliktus mažylius susigrąžina mažuma juos ten palikusių mamų – iki šiol tai sėkmingai padaryti pavyko trims. Dalis jų taip niekada ir neatsiliepia, o specialistai jų irgi nesuranda. Kas paliko kūdikį, taip ir lieka neaišku, taigi vienas iš pagrindinių gyvybės langelių veiklos principų – anonimiškumas – išties veikia.
„Negalima pasakyti, nei kad jie labai naudingi, nei kad jie visai nenaudingi, – paklausus apie langelių efektyvumą sakė O. Tarvydienė. – Tai, kad nužudomų kūdikių skaičius per pastaruosius metus šiek tiek sumažėjo, rodo, kad jie galbūt ir pasiteisina. Bet iš esmės problemą reikėtų spręsti ne tik per gyvybės langelius, bet ir stiprinant pagalbą besilaukiančioms moterims, pagimdžiusioms mamoms.
Iš tų vaikiukų, kurie buvo palikti langeliuose, dauguma buvo pakankamai gerai prižiūrėti, tvarkingai aprengti, pamaitinti – taigi negalima sakyti, kad mama priklauso rizikos grupei, kad nešvarų, neprižiūrėtą, alkaną vaiką paliko. Tai rodo, kad daliai tų moterų, kurios atsisako vaikelio ir pasirenka būtent šį kelią, suteikus reikiamą pagalbą galbūt pavyktų išsaugoti vaiką šeimoje. O tai būtų pats geriausias tikslas“, – vylėsi O. Tarvydienė.
Faktai ir skaičiai
Gyvybės langelis – tai speciali kapsulė, į kurią iš lauko įdėjus kūdikį budintis personalas išgirsta perspėjimo signalą ir gali pasirūpinti vaiku, kurio nenori ar nesugeba išauginti tėvai. Pirmasis gyvybės langelis Lietuvoje įrengtas 2009 metų lapkričio 25 dieną Vilniaus apskrities sutrikusio vystymosi kūdikių namuose.
Vaiką gyvybės langelyje palikusiems tėvams baudžiamoji atsakomybė negresia, tačiau įstatymais gyvybės langelių veikimas Lietuvoje nėra aiškiai apibrėžtas.
Gyvybės langeliuose 2009 m. rastas 1 vaikas, 2010 m. – 12 vaikų, 2011 m. – 4 vaikai (2 mergaitės ir 2 berniukai), 2012 m. – 6 vaikai (5mergaitės ir 1 berniukas) ir 2013 m. – 7 vaikai (6 berniukai ir 1 mergaitė). 2014 m. tokių vaikų dar nebūta.
2011 m. 1 vaikas grąžintas biologinei motinai, 3 vaikai – įvaikinti. 2012 m. 2 vaikai grąžinti biologinei motinai, 1 vaikas globojamas būsimų įtėvių šeimoje, 3 vaikai – įvaikinti. 2013 m. 5 vaikai – buvo globojami būsimų įtėvių šeimoje arba įvaikinti, 1 vaikas – laikinų globėjų šeimoje ir 1 vaiką ketino susigrąžinti biologinė motina. Ankstesniais metais tendencijos buvo panašios.
