Vyriausybė rytoj ketina pritarti nutarimui dėl slėptuvių karo ar kitų nelaimių atvejams poreikio nustatymo. Poreikis jau aiškus: reikės kelių slėptuvių už 8 mln. litų, kad jose tilptų valstybės institucijų vadovai, žymūs politikai, spec. tarnybų vadai. Kiti saugosis patys.
Slėpsis visa valdžia
Vyriausybės nutarime rašoma, kad slėptuvės būtinos tiems valstybės tarnautojams bei darbuotojams, kurie užtikrina valstybės institucijų ir įstaigų, kuriose steigiami ekstremaliųjų situacijų operacijų centrai, veiklą.
Priešgaisrinės apsaugos ir gelbėjimo departamento patarėjas Antanas Paulikas, kuris dar visai neseniai dirbo departamento vado pavaduotoju, atsakingu už civilinę saugą, „Vakaro žinioms“ vakar pridūrė, kad slėptuvėse nelaimės atveju bus visi valstybės valdymo organai, t. y. Seimo, Vyriausybės, Prezidentūros atstovai, merai, jėgos struktūrų šefai ir panašūs šulai.
O paprastiems žmogeliams nebus kur slėptis. „Naujos slėptuvės nebus statomos, – neslepiama dokumente. – Visi kiti gyventojai bus evakuojami į saugias teritorijas arba apsaugomi kolektyvinės apsaugos statiniuose. “ Vyriausybės projekte taip pat nurodoma, kad šiuo metu Lietuvoje iš viso yra 924 slėptuvės, kurios „nebeatitinka „slėptuvės“ sąvokos ir reikalavimų“.
Su visais patogumais
Vyriausybės planuose – dvi naujos slėptuvės. Viena – sostinės Švitrigailos gatvėje įsikūrusiame Priešgaisrinės apsaugos ir gelbėjimo departamente, kita – AB „Lietuvos energijos“ poilsio namuose „Dubingiai“ (Molėtų r.) – vaizdingoje vietoje šalia ilgiausio Lietuvos ežero. Ten tilptų visa Lietuvos grietinėlė, mat poilsio namuose – net 151 kambarys, turintis visus įmanomus patogumus – pirtis, barą, teniso aikštynus ir t. t.
Nutarimo projekte rašoma, kad valstybės tarnautojų ir kitų valstybės institucijų darbuotojų apsaugai numatoma panaudoti 90 tinkamų slėptuvių ir 3 slėptuves – specialiosios paskirties statinius, kurioms įrengti reikėtų apie 8 mln. litų.
Beje, Finansų ministerijos kanclerio Giedriaus Rimšos įsitikinimu, tokie pinigai krizės laikotarpiu – per didelė prabanga. „Manome, kad slėptuvių poreikio nustatymas neturi pareikalauti papildomų valstybės asignavimų“, – dienraščiui konstatavo jis.
Keistas sutapimas
Anot A.Pauliko, valdžios atstovai turėtų ir kitų vietų saugotis nuo pavojų: tai ir slėptuvė Vyriausybės rūmuose, ir vadavietė Tauro kalne. Tiesa, pastaroji priklauso Krašto apsaugos ministerijai, tačiau sunku patikėti, kad grėsmės atveju joje nebūtų priglausti ir, pavyzdžiui, Seimo nariai.
Ten yra ne tik būtiniausių apsisaugojimo priemonių, bet net ir nuolat atnaujinamos šviežio vandens atsargos. Pasiruošta viskam, kad katastrofos atveju bent jau Lietuvos valdžia išliktų.
Beje, pavyzdžiui, Suomijoje, turinčioje keletą atominių elektrinių, galėtų pasislėpti 75 proc. gyventojų. Tuo tarpu apskaičiuota, kad Lietuvoje jų iš didelės bėdos galėtų pasislėpti vos apie 65 tūkst. Įdomus sutapimas: maždaug tiek Lietuvoje yra valstybės politikų, tarnautojų, teisėjų bei pareigūnų.
Taktika nesikeičia
Įdomumo dėlei galima prisiminti, kad valdžia buvo ypač saugoma ir sovietmečiu.
„Anais laikais Vyriausybė per karą būtų išsikėlusi į vaikų ligoninę Gėloje. Ten buvo įrengtas valdymo punktas. Visi būtų gyvenę darbo kabinetais paverstose palatose (kilus pavojui ligoninė būtų uždaryta), o esant oro pavojui būtų nusileidžiama į saugią slėptuvę. Panašus analogas ateityje bus daromas „Dubingiuose“, – „Vakaro žinioms“ atskleidė A.Paulikas.
Grįžti į praeitį negalima
Vytautas Bogušis – Seimo Nacionalinio saugumo ir gynybos komiteto vicepirmininkas:
Nežinau, kiek Lietuvai reikia slėptuvių, nes tai ne visai mūsų komiteto sritis, tačiau savaime aišku, kad ekstremalioms situacijoms reikia būti pasiruošus iš anksto. Visame pasaulyje yra taip, kad tam tikra žmonių kategorija yra saugoma. Tai yra valstybės egzistencijos klausimas. Kas baisaus gali atsitikti? Kad ir Ignalinos atominės elektrinės avarija.
Sovietmečiu slėptuvės būdavo vos ne kiekvienoje mokykloje, gamykloje. Tai – šaltojo karo pasekmė. Slėptuvės buvo paruoštos daug kam, ką jau kalbėti apie komunistinę nomenklatūrą. Sistema buvo visiškai neefektyvi, tikras pinigų mėtymas, bet taip buvo. Tačiau dabar negalima vadovautis penktojo ar šeštojo dešimtmečio doktrinomis ir išskirti valdžios atstovų iš kitų. Žmonės tada turėtų teisę manyti, kad tik valdžia nori apsisaugoti pavojaus atveju.
Būtų juokinga, jei sauga būtų paruošta ne tik pareigūnams, kurie organizuotų darbą ekstremalių situacijų atveju, bet ir kitiems valdžios atstovams. Tomis doktrinomis tikrai nebegalima vadovautis.
Danas Nagelė
