Didmiesčiu vadinamas toks miestas, kuriame gyvena daugiau nei 100 tūkst. gyventojų. Statistikos departamento duomenimis, penktas pagal dydį šalies miestas Panevėžys – jau ne didmiestis: per pastaruosius ketverius metus jis neteko daugiau nei 13 tūkst. gyventojų ir šiuo metu jame gyvena 98 tūkst. žmonių.
Jei emigracijos mastai nemažės, panašus likimas laukia Šiaulių: per ketverius metus jie neteko net 18 tūkst. žmonių ir šiuo metu, Statistikos departamento duomenimis, mieste gyvena 107,9 tūkst. žmonių. „Žmonių praradimas yra kompleksinė problema. Verslo, ekonomikos vystymasis Lietuvoje orientuotas tik į du megapolius – Vilnių ir Klaipėdą. Visi kiti miestai automatiškai ir stichiškai atrofuojasi“, – sakė Šiaulių vicemeras Juras Andriukaitis. Jo teigimu, Lietuvoje nesilaikoma valstybės politikos pažadų – valstybės plėtros per regionų plėtrą. „Dėl netolygaus šalies vystymosi kyla didžiulių ekonominių ir socialinių problemų“, – sakė vicemeras.
J.Andriukaičio manymu, vieni Šiauliai atsispirti tam nepajėgūs. „Šiauliuose yra gerų ekonominių užuomazgų, bet be valstybės paramos ir pagalbos mes sunkiai įgyvendinsime Pramonino parko, Logistikos centro, kitus projektus, kurie smarkiai prisidėtų prie Šiaulių regiono plėtros. Šiuose objektuose glūdi didžiulis potencialas – kurti darbo vietas, plėtoti verslą, pinigų srautus“, – tvirtino J.Andriukaitis.
Panašus ir Kauno vicemero Stanislovo Buškevičiaus požiūris. „Valstiečių laikraščiui“ jis pabrėžė, jog miestus skurdina centrinės valdžios politika. „Patriotizmo stoka, gimstamumo neskatinimas, abejingumas socialiniams klausimams, galiausiai dūšios neįdėjimas į savo darbą – dėl šių valdžios blogybių demografiniai skaičiai tokie liūdni“, – sakė jis. S.Buškevičius paminėjo, kad Gruzijoje trečio vaiko krikštatėviu noriai tampa pats patriarchas, o dėl paramos šeimoms politikos gimstamumas padidėjo net Rusijoje, kurioje gyventojų vis dar mažėja. „Mes vieni Kaune galime padėtį pataisyti vien kosmetiškai, – sakė jis, – bet tai būtų panašu į spuogo gydymą, kai užterštas kraujas.“
Istorinės priežastys
Klaipėdos vicemeras Vytautas Čepas „Valstiečių laikraščiui“ paminėjo ir istorines gyventojų skaičiaus mažėjimo priežastis. „Nepriklausomybės atgavimo metais Klaipėdoje buvo 208 tūkst. gyventojų, – sakė jis, – bet tai aiškiai per didelis, dirbtinai padidintas skaičius uostamiesčiui, kai rusinimo tikslais į miestą buvo atsiųsta daug specialistų iš kitų SSRS respublikų, net tokių, kurių užsiauginę turėjome vietoje.“
Pasak Klaipėdos vicemero, susigrąžinus nepriklausomybę, Klaipėdos gyventojų skaičius smarkiai sumažėjo, nes dauguma kitataučių išvyko. „Deja, žlugo ir ištisos pramonės šakos, pavyzdžiui, praradome didžiausią pasaulyje žvejybos laivyną, netekome konservų, laivų remonto, kitų fabrikų ir gamyklų“, – apgailestavo jis. V.Čapo teigimu, vien kurti palankią gyventi aplinką (šioje srityje Klaipėda nemažai nuveikė) nepakanka. Reikia kurti darbo vietas, tačiau net šalyje patraukliausiam, Laisvosios rinkos instituto duomenimis, verslo investicijoms uostamiesčiui tai daryti sekasi nelengvai. „Turime pasaulinio lygio uostą, išdygo dvi didelės chemijos pramonės gamyklos, bet modernumas lemia ir aukštesnį technikos lygį, taigi, ir mažesnį darbuotojų skaičių įmonėse“, – sakė jis.
Kovoja dėl didmiesčio statuso
Panevėžio gyventojų skaičiui tapus mažesniam nei 100 tūkst., Vyriausybė jau ragina miesto savivaldybę mažinti miesto vadovų ir valdininkų algas. „Mūsų įsitikinimu, tai nėra teisinga, – „Valstiečių laikraščiui“ sakė Panevėžio vicemerė Regina Eitmonė, – nes pagal teisės aktus Panevėžys yra didmiestis, tai patvirtina, pavyzdžiui, bendrieji teritoriniai planai.“
Be to, jos teigimu, 2012 m. lapkričio 1 d. duomenimis, Panevėžyje gyvenamąją vietą deklaravo 107 294 gyventojai, taigi, net 10 tūkst. daugiau, nei skelbia gyventojų surašymo duomenimis besiremiantis Statistikos departamentas. „Taigi, miestas paslaugas teikia didesniam gyventojų skaičiui“, – įsitikinusi vicemerė.
O Finansų ministerija remiasi Statistikos departamento duomenimis, todėl lėšų socialiniams, sveikatos reikalams, gatvėms tvarkyti bus skiriama mažiau. R.Eitmonė sakė, kad Panevėžio savivaldybė jau kreipėsi į Seimą, prašydama išaiškinti, ką reiškia sąvoka „miesto gyventojas“. Panevėžiečių manymu, tai gyvenamąją vietą deklaravęs asmuo, dalyvaujantis rinkimuose ir pan. „Jokiame teisės akte nepavyko aptikti apibrėžto didmiesčio statuso būtent su 100 tūkst. gyventojų. 100 tūkst. gyventojų skaičius esąs tik Rinkimų įstatyme, kur gyventojų skaičius lemia Tarybos narių skaičių“, – sakė ji.
Jei Panevėžiui nepavyktų išsaugoti didmiesčio statuso, savivaldybės tarybos narių skaičius turės būti sumažintas nuo 31 iki 27.
Mažės investicijų
Be to, Panevėžio vadovų nuomone, didmiesčio statuso praradimas turėtų įtakos investicijoms į miestą. Panevėžiui, anksčiau vadintam pramonės miestu, buvo suteiktas ir metropolio statusas, bet tai nelėmė didesnės miesto pramonės plėtros ir didesnio investuotojų skaičiaus. Čia įsikūrė keletas užsienio kapitalo įmonių, bet daug vilčių teikęs Pramonės parkas iki šiol tuščias.
Lietuvos savivaldybių asociacijos direktoriaus pavaduotojas, patarėjas savivaldybių finansų ir ekonomikos klausimais Rimantas Čapas mano, kad gyventojų mažėjimas – ne pagrindinė grėsmė šalies miestams. Daugiausia problemų, anot jo, kyla dėl Europos Sąjungos struktūrinės paramos lėšų skirstymo.
„Kokios ES investicijos teks didmiesčio statuso netekusiems miestams? Nuojauta šnibžda, kad skirstant 2014–2020 m. Europos Sąjungos struktūrinę paramą Lietuvai, dalimaų lėšų proporcijos keisis. Jei, pavyzdžiui, Šiaulių miesto savivaldybėje gyventojų skaičius sumažėtų labiau nei kitose apskrities savivaldybėse, tai galbūt Šiaulių savivaldybei būtų skiriama mažiau Europos Sąjungos paramos lėšų. Tokia neigiama įtaka galima“, – mano R.Čapas.
Arūnas Daugėla
