Apie Vilniaus istoriją ir viešojo transporto priemones pasikalbėjome tv3.lt laidoje „Verta žinoti“ su istoriku, gidu ir keliautoju Vladu Liepuoniu.
Kaip Vilniuje atrodė viešasis transportas prieš autobusų atsiradimą?
Pagal modernų apibrėžimą, viešasis transportas suprantamas kaip fiksuotas maršrutas su nustatytomis stotelėmis ir laiko tvarkaraščiu tam tikrai transporto priemonei. Tačiau toks viešasis transportas atsirado tik XIX amžiaus pabaigoje. Pasak laidos svečio, prieš tai buvo kitoks viešasis transportas – šį darbą atlikdavo vežikai.
„Vežikai yra nuo pat tada, kai atsiranda Vilnius. Vienas pirmųjų Vilniaus miesto paminėjimų yra Brauno atlase. Vienas iš žmonių, kuriuos jis mini, yra totorių vežikai, gabenantys įvairius krovinius Vilniaus mieste. Apie vežikus žinome, kad XX amžiaus pradžioje jų Vilniuje buvo apie 900. Jų profesija – vežti keleivį nuo taško A iki taško B“, – atskleidė istorikas.
Anot pašnekovo, XX amžiaus pradžioje, paleidžiant naująjį autobusų transportą, bandymų nustatyti deramas kainas keleiviams buvo daug. Pirmiausia valdžia bandė kontroliuoti ir nustatė labai žemas bilietėlių kainas, tačiau tik lenkai suformavo normalias transporto sistemas su keliomis pagrindinėmis linijomis. Tuomet kelionė kainavo maždaug trečdalį dienos atlyginimo.
„Tai buvo labai brangu. Miestas yra sąlyginai mažas, todėl gyventojai labai dažnai pasirinkdavo kelionę pėsčiomis. Tas tikrai gerai išplėtotas, efektyviai veikiantis ir visiems prieinamas viešasis transportas Vilniuje atsiranda labiausiai po sovietinės okupacijos, po II pasaulinio karo“, – sako Vladas Liepuonis.
Kodėl Vilniuje nėra tramvajaus ar metro?
Istorikas laidoje juokaudamas apkaltino lenkus dėl tramvajaus stokos Vilniuje. Pasak jo, 1908 metais Bezdonių traukinių stotyje įvyko vienas didžiausių XX amžiaus pradžios apiplėšimų. Sustojus traukiniui, trys plėšikų komandos sukėlė susišaudymą, nutraukė bet kokią komunikaciją, susidorojo su sargyba ir pavogė 200 tūkst. rublių.
Iš 14 plėšikų bent 4 vėliau tapo Lenkijos premjerais ir kitais aukštais pareigūnais. Pinigai, kurie keliavo per Bezdonis į Vilnių, buvo skirti tramvajaus statyboms plėtoti. Bent jau taip juokaujama, tačiau pašnekovas turi ir tikrąjį atsakymą.
„Jeigu kalbėtume rimtai, Vilnius niekada nebuvo toks didelis miestas kaip Varšuva ar Ryga. Ryga XX amžiaus pradžioje buvo trečias pagal dydį Rusijos imperijos pramoninis miestas, turintis 800 tūkst. darbininkų, dirbančių pramonės įmonėse. Fabrikų daug, gyvenamieji rajonai plečiasi, reikia susisiekimo, į jį investuojama – taip atsiranda tramvajus, kuris išsilaiko per visą istoriją. Tuo tarpu Vilniuje pramonė pradeda plėtotis vėlai, todėl poreikis ir finansiniai resursai išplėtotam tramvajų susisiekimui taip ir nesusiklostė“, – pripažįsta svečias.
Kad ir kaip gali atrodyti, Vilnius nėra toks didelis miestas, kad jame būtų galimybė įrengti tokias transporto priemones. Nors vilniečiai skundžiasi dėl didelių spūsčių ir norėtų Vilniuje turėti metro, mūsų spūsčių nepalyginsi su Briuseliu ar kitais dideliais miestais. Vilniuje gyvena gerokai mažiau nei milijonas gyventojų, o tokio skaičiaus, pasak pašnekovo, neužtenka metro svarstymui.
„Metro idėja prasideda tada, kai miestas peržengia bent milijono gyventojų ribą ir reikia greitesnio susisiekimo“, – sako istorikas.
Nepaisant to, kad metro statybos būtų labai brangus projektas, valdžia taip pat nori išsaugoti archeologinį paveldą ir visus lobius, kurie slepiasi mums po kojomis.
Daugiau apie Vilniaus viešąjį transportą sužinokite naujienų portalo tv3.lt laidoje „Verta žinoti“, kurią rasite straipsnio pradžioje.
Laidą žiūrėkite kiekvieną trečiadienį 19 val. naujienų portale tv3.lt ir platformoje „TV3 Play“. Šeštadieniais 19 val. laidą rasite TV3 televizijos „YouTube“ kanale.
Tekstą parengė tv3.lt praktikantė Aira Švagždytė.
Sužinokite vaiko vardo reikšmę ir kilmę
Daugiau nei 4000 vardų reikšmių rasite tevu-darzelis.lt
