O medikai sako, žemaitį kamavo reta ir klastinga liga, kuria galima užsikrėsti per neplautas rankas, daržoves ar net uogas miške.
Plačiau apie tai – TV3 Žiniose.
Dabar jau tik profilaktiškai atlikti tyrimų į Kauno klinikas atvykęs Petras pasakoja, kad sveikata pašlijo, kai jis dirbo užsienyje. Vyrui tuomet nebuvo nė trisdešimties – atrodo pats jėgų žydėjimas, o vargino silpnumas, greitas nuovargis ir įtartinas šlapinimasis.
„Tamsiai rudas, patamsėjimas. Neįprastas toks šlapimas, o po to viduriavimas. Viduriavimas nepareina, grįžau namo, bandžiau vaistus gerti, bet nepadėjo“, – pasakoja pacientas Petras Bertulis.
O dar ir gelta prikibo. Parvykęs į gimtąjį Rietavą vyras skubiai kreipėsi į medikus. Petras kalba trumpai drūtai – diagnozė pribloškė.
„Nebuvau gyvenime susidūręs su tuo, po to paaiškėjo, kad gyvatukas kepenyse atsiradęs“, – sako Petras.
Kauno klinikų gydytojai pacientui po ilgų tyrimų nustatė itin retą ir grėsmingą ligą.
„Registruojami tik pavieniai atvejai, taip kad liga yra reta ir Petras sirgo sunkia šitos ligos forma. Alveokokine echinokokoze ir parazitiniai konglomeratai susiformavę kepenyse, buvo audinio daug pažeidę, buvo apimta visa dešinė skiltis, pažeisti kepenų latakai“, – pasakoja Kauno klinikų Gastroenterologijos skyriaus vadovė Irena Valantienė.
Petras atvirauja nė nenutuokiantis, kaip į organizmą pateko besirangantys gyviai.
„Paprastai parazitų kiaušinėliais užsikrečiama per nešvarias rankas, taip pat per nešvarius vaisius ar daržoves, taip pat ir vandenį“, – teigia I. Valantienė.
Galima užsikrėsti uogaujant miške
Pagrindinis infekcijos šaltinis – gyvūnai. Tad nepageidaujamų įnamių galima užsiveisti ir tiesiog miške, mėgaujantis šviežiomis neplautomis uogomis, ant kurių parazitų kiaušinėlius paliko laukiniai žvėrys.
„Galutinis šeimininkas yra lapės. Jos patenka suvalgius graužikus ir visiems mėgstantiems valgyti miške uogas, tai pagrindinis užsikrėtimo kelias šita liga“, – komentuoja Kasos, kepenų ir tulžies latakų chirurgijos skyriaus vadovas Tomas Vanagas.
O žmogaus organizme echinokokozės sukėlėjai sparčiai dauginasi, prisiveisia šimtai kirmėlių. Jų dariniai gali formuotis kepenyse, plaučiuose ir net smegenyse
„Žmogaus organizme šitos lervos prasigraužia pro žarnos sienelę su venos krauju nukeliauja į kepenis ir ten sukuria „šiltą, malonią“ koloniją, kuri kaip koralinis rifas išbujoja“, – sako T. Vanagas.
Ši liga klastinga ir primena vėžį. Nors dažniausiai echinokokozė gydoma vaistais ar operuojant pašalinamas kirmėlių pilnas darinys, deja, Petro atvejis buvo itin rizikingas.
Operacija – itin rizikinga
„Pas šį pacientą echinokokozės židinys buvo prie 3 pagrindinių kepenų venų, tai mes saugiai dalies kepenų pašalinti negalėjome“, – pasakoja chirurgas Povilas Ignatavičius.
„Liga buvo gerokai pažengusi, turėjo komplikacijų, peraugusi apatinę tuščiąją veną, diafragmą ir ją pašalinti buvo neįmanoma, tai vienintelis kelias buvo kepenų transplantacija“, – prideda T. Vanagas.
O tinkamo kepenų donoro teko laukti beveik 3 metus. Petrą kamavo komplikacijos ir net sepsis. Ir pagaliau šį lapkritį Petrą tiesiog bežiūrint televizorių pasiekė džiugi žinia.
„Paskambino, kad rado donorą, reikia atvykti – atvykau ir kitą dieną operaciją darė. Sėdau į mašiną ir važiavau“, – pasakoja pacientas Petras.
Operacija buvo itin sudėtinga – teko ne tik persodinti kepenis, bet ir pašalinti dalį apatinės tuščiosios venos bei diafragmos.
„Vienas didesnių iššūkių operacijos metu tam tikrą laiko momentą buvo pristabdyta arba sumažinta kraujo pritekėjimas į širdį, viršutinę kūno dalį, ir sustabdytas tekėjimas iš apačios“, – sako P. Ignatavičius.
Petras tapo pirmuoju pacientu Baltijos šalyse, kuriam dėl kirmėlių pažeistų kepenų atlikta jų transplantacija. Pasaulyje tokių operacijų suskaičiuojama apie pustrečio šimto.
Daugiau apie tai sužinokite aukščiau esančiame vaizdo įraše.
