Vis dėlto lietuviai vangiai rašosi į kaulų čiulpų registrą – apie tokį nežino, arba turi baimių, kurios, kaip sako gydytojai, nepagrįstos.
Daugiau apie tai – TV3 žinių reportaže.
„Tai ir viskas, mano donorystės kelionė baigta, o su ja prasideda kita kelionė kitam žmogui, kuriam daviau savo kaulų čiulpus, reikia laikyti kumščius, tikėtis, kad viskas bus geriausiai“, – vaizdo įraše kalbėjo kaulų čiulpų donoras Rytis.
Vaizdo įrašą vilnietis Rytis padarė prieš 4 metus, tik išėjęs iš Santaros klinikų, kur sunkiai sergančiam žmogui paaukojo iš kraujo surinktas kamienines ląsteles. Susirgus giminaitei jis davė kraujo ir anketoje varnele pažymėjo, kad sutinka būti įrašytas į kaulų čiulpų donorų registrą.
Ir tik po 10 metų sulaukė skambučio, kad atsirado ligonis, kuriam tinka jo kamieninės ląstelės. Rytis nerimavo ar ligoninėje neužsikrės tuo metu siautėjusia COVID–19 pandemija, bet sutiktas draugas, kuris pats tuo metu laukė kaulų čiulpų donoro, įtikino nedvejoti.
„Sako – Ryti, tas mažas maišelis geltonas skystis – jis yra tavo gyvybė, žinai, kad nuo jo priklausai, tai jeigu tik tu gali padėti, sako būtinai, būtinai mano linkėjimas tau, kad tu tai padarytum“, – sakė Rytis.
Po procedūros Rytis jautėsi pakylėtas.
„Buvo kažkokia euforija, buvo labai sunku paaiškinti... Kai ką nors laimi, išlaikai egzaminą“, – teigė donoras.
Vilnietis Karolis, apie kaulų čiulpų donorų registrą perskaitė socialiniuose tinkluose.
„Pagalvojau, kad tai nieko nekainuoja ir kitą dieną tiesiog nuvažiavau, ir duodamas kraują pažymėjau, kad norėčiau ten atsidurti. Paskui po dvejų metų man pasisekė, mano kaulų čiulpai atitiko ligonio poreikius. Jaučiausi kaip laimėjęs loteriją, nes yra žmonių, kurie bazėje būna visą gyvenimą ir jų neprireikia“, – įspūdžiais dalijosi kamieninių ląstelių donoras Karolis.
Sunkiausia dalis – išbūti 4 valandas
Lietuvos kaulų čiulpų donorų registre yra per 14 tūkstančių žmonių.
„Daugiau nei 95 proc. kamieninės kraujodaros ląstelės, kurias mes naudojame transplantacijai, yra renkamos iš kraujo. Tai yra labai panaši į kraujo donacijos procedūrą, tik šiuo atveju renkamos specifiškai kamieninės ląstelės“, – pasakojo Santaros klinikų gydytojas hematologas Andrius Žučenka.
Vienintelis išbandymas donorui – išgulėti apie keturias valandas, kol aparatai iš kraujo surenka kamienines ląsteles.
„Kamieninės ląstelės surinkimas neturi jokių ilgalaikių šalutinių reiškinių, reikšmingų sveikatai mūsų donorams“, – tikino A. Žučenka.
„Man rekomendavo kelias dienas vengt fizinio krūvio bet aš tyliai sau jau kitą rytą išbėgau pabėgiot ir viskas buvo puiku“, – nesiskundė donoras Karolis.
Keli švirkštai su kaulų čiulpais, kurie išgelbėjo vilnietei Agnei, kuri sirgo kraujo vėžiu, gyvybę.
„Kadangi chemoterapija nepadėjo, tai kaulų čiulpų transplantacija buvo vienintelis būdas kaip galėčiau pilnai pasveikti. Labai smagu buvo, kad kažkas sutiko, atėjo ir paaukojo, išgelbėjo tą gyvybę, nes buvo pakankamai jaunas vyras“, – savo istoriją pasakojo vilnietė Agnė.
Dauguma donorų – ne lietuviai
Apie 80 proc. kaulų čiulpų transplantacijų pacientams yra atliekamos iš užsienio donorų, dažniausiai Vokietijos, Lenkijos. Tik apie 120 lietuvių iš lietuviško registro dovanojo kaulų čiulpus.
„Didžiausi šansai, kur tu gali rasti giminingą donorą yra savo šalyje, kur yra tavo šalies genofondas“, – akcentavo Santaros klinikų gydytojas hematologas.
Kad tiks brolio ar sesers kaulų čiulpai yra 25 proc. tikimybė.
„būkgeras.lt“ arba tiesiog į „Google“ įsivest, visa informacija yra ten“, – pataria A. Žučenka, kur galima susirasti informaciją.
Lietuvoje negiminingų kamieninių ląstelių transplantacijos atliekamos 25 metus, vien Santaros klinikose pernai jų atlikta 74, šiemet iki spalio – 79.
Daugiau apie tai sužinokite vaizdo reportaže, esančiame straipsnio pradžioje.
