„Paskelbtas ministrų sąrašas nepaliko daug erdvės kažkokiai kritikai.
Vienintelis mūsų pastebėjimas buvo tik tai, kad ministrai, kurie savo autoritetu, kaip nepriklausomi specialistai yra išsakę labai teisingas nuomones apie tam tikras sritis, kad ir švietimo politiką, savo idėjų gali atsisakyti, jeigu jos prieštarauja valstiečių-žaliųjų programai. Šiuo atveju esminis klausimas yra toks: kiek nepriklausomi ministrai bus daryti tai, kuo jie tiki, ir kiek jie bus paklusnūs Ramūno Karbauskio autoritetui? Jeigu Lietuvos valstiečių žaliųjų sąjungos pirmininkas „perlauš“ tą pačią švietimo ministrę ir lieps daryti ne pačius protingiausius sprendimus, tai jau bus problema. Bet dabar kritikuoti už tai negalime, turime duoti laiko, tegu pradeda dirbti. O tada jau vertinsime pagal darbus“, – teigė G. Landsbergis.
Negailėjo kritikos socdemams
TS-LKD lyderis pridūrė, jog dabartinis teisingumo ministro skandalas yra gana įprastas socialdemokratams.
„Socialdemokratai yra partija, kuri valdė pastaruosius ketverius metus, su visais skandalais, su auksiniais šaukštais ir panašu, kad šie įgūdžiai niekur nedingo. Julius Pagojus yra tik viena socialdemokratų dėlionės dalis. Šalia jo yra Juozas Bernatonis, kuris, teikė savo buvusį viceministrą kandidatu į teisingumo ministrus, žinodamas ir slėpdamas skandalingus faktus apie jį. Tad ar J. Bernatonis bandė pakišti Algirdą Butkevičių, ar Prezidentę, aš nežinau, bet tai yra tų pačių senų įgūdžių vedama partija, kuri jau mažai stebina.
Mes, TS-LKD, savo galimą ministrų sąrašą paskelbėme dar prieš rinkimus, skaidriai, aiškiai, numatyti kiekvienoje ministerijoje ne po vieną kandidatą. Valstiečių-žaliųjų būdas buvo paskelbti vienus kandidatus, pavadinti jį profesionalų sąrašu iš kurio viskas pasikeitė ir liko du ministrai. Kaip čia su skaidrumu susiję, aš nežinau. Socialdemokratai tuo tarpu neskelbia nieko ir tada, kai prireikia, kaip pakvaišę ieško ministrų. Akivaizdu, kad koalicinių partijų principai skirtingi. Nebuvo vaizdo, planavimo, bendro matymo“, – kalbėjo G. Landsbergis.
Mato dvi problemas
Vertindamas Darbo kodekso galimą atidėjimą, TS-LKD lyderis teigė, jog šioje situacijoje mato dvi problemas.
„Dabartinis procesas turi dvi problemas: pirmiausia gali prasidėti labai ilgos derybos, kurios nesibaigs iki pat liepos mėnesio, kas yra blogas signalas užsienio ir šalies investuotojams, kadangi valstybė negeba užbaigti vieno etapo ir apsispręsti. Antra problema – fiskalinė. Kartu su Darbo kodeksu sukurtas ir platus Socialinis modelis, kuriame įrašyta ir didelė dalis išlaidų, beveik 250 mln. eurų. Šios išlaidos viršija mūsų galimybes skolintis ir limitus, nustatytus Europos Komisijos.
Norint, kad Komisija leistų mums tokius pinigus skolintis, mes turime visą šį paketą pavadinti „Struktūrine reforma“. Jeigu Europos Komisija matydama nukeliamą Darbo kodeksą nepatvirtintų šio paketo, kaip struktūrinės reformos, tai reiškia mes negalėtume skolintis ir tai grėstų Europos Sąjungos sankcijomis ir kitomis pasekmėmis. Vakar klausdami Seime apie šias rizikas išgirdome, kad jokių neigiamų pasekmių nėra, bet tai buvo netiesa.
Neigiamos pasekmės mums gali grėsti tiek iš Europos Sąjungos, tiek iš Europos Komisijos. Man neramu, kad naujoji valdžia į tai žiūri pro pirštus, stengiasi apie tai nekalbėti, jaučiamas nerimas ir skubotumas, nepasiruošimo nuotaikos. Sakyčiau, gal tai net paties R. Karbauskio požiūrio įtvirtinimas, „aš pasakiau, taip ir bus“, nepriklausomai nuo to, kokios pasekmės laukia Lietuvos“.
