Už tokį sprendimą balsavo 11 Rinkimų komisijos narių, du buvo prieš.
Politikė teigė kovosianti dėl savo teisių.
„Tikrai eisiu iki galo“, – sakė ji ketvirtadienį per komisijos posėdį.
VRK konstatavo, kad D. Štraupaitės atžvilgiu pernai įsiteisėjo Panevėžio apygardos teismo nuosprendis, kuriuo jai skirta baudžiamojo poveikio priemonė ir ji nėra pasibaigusi.
Tuo metu Rinkimų kodeksas numato, jog asmuo negali būti renkamas į EP, jeigu likus 65 dienoms iki rinkimų dienos yra nebaigęs atlikti bausmės pagal teismo paskirtą nuosprendį.
Ne vienas VRK narys akcentavo, kad D. Štraupaitei skirta baudžiamojo poveikio priemonė, kad ji negali būti trejus metus skiriama į tam tikras pareigas, yra bausmės dalis.
Jie taip pat atkreipė dėmesį, kad pagal Rinkimų kodekso formuluotę visiškai nesvarbu, kokia ta poveikio priemonė skirta.
D. Štraupaitė vylėsi, kad VRK „nebelips ant to pačio grėblio“ kaip per savivaldos rinkimus pernai, kai ji dėl tos pačios baudžiamosios poveikio priemonės buvo išbraukta iš kandidatų į Visagino merus, o vėliau, laimėjusi teismus, grąžinta į rinkimus.
„Panevėžio teismo nuosprendyje nėra ribojimo, kad negaliu būti renkama. (...) Jeigu nustatytas apribojimas negalėti būti paskirtai į valstybės, savivaldybės bei jų įstaigų, įmonių, nevyriausybinių organizacijų skiriamas pareigas, tai nieko neturi bendro su rinkimais, renkamų pareigų ėjimu“, – ketvirtadienį per VRK posėdį akcentavo D. Štraupaitė.
„Kiek galima karti žmogų? Dešimt metų vyko (baudžiamoji – BNS) byla, tada ėjau per šešis teismus, kai mero rinkimai buvo, jūs tai išbraukėte, tai atstatėte mane, mes visus teismus laimėjome. (...) Dabar vėl norite riboti, ką išsiaiškinome Apeliaciniame teisme ir visur, kad aš galiu būti renkama“, – kalbėjo ji.
Politikės advokatas Justas Vilys tvirtino, kad teisės doktrina neleidžia bloginti žmogaus padėties, jeigu pakeičiamas teisinis reguliavimas.
Jis priminė, kad priimant nuosprendį D. Štraupaitės byloje dar negaliojo griežtesnė dabartinė Rinkimų kodekso norma.
„Kai jai buvo nustatytas šis apribojimas, nei teismai nežinojo tos nuostatos, ji nebuvo vertinama priimant baudžiamojo poveikio priemones, lygiai taip pat jai negalima būti taikomos ir šiandien“, – teigė advokatas.
Anot jo, minėta kodekso norma pažeidžia ir konstitucinio proporcingumo principą, nes suvienodina visus pažeidėjus.
J. Vilys tvirtino, kad priėmus D. Štraupaitei neigiama sprendimą, vėl bus prašoma teismų verdikto, neatmetant galimybės išaiškinimo kreiptis į Konstitucinį Teismą.
Teismai D. Štraupaitę yra pripažinę kalta dėl piktnaudžiavimo tarnyba ir dokumentų klastojimo, jai skirta 18,8 tūkst. eurų bauda bei trejiems metams atimta teisė būti paskirtai į valstybės ar savivaldybės bei jų įstaigų, įmonių ar nevalstybinių organizacijų skiriamas pareigas.
Dėl šios poveikio priemonės pernai kovą per savivaldos rinkimus VRK iš rinkimų kovos į Visagino merus D. Štraupaitę buvo pašalinusi, tačiau Apeliacinis teismas nurodė, jog ji gali būti renkama į savivaldybių institucijas. Po šio sprendimo politikė grąžinta į rinkimų kovą, bet mero posto nelaimėjo.
Reaguodamas į šią ir kitas per savivaldos rinkimus susidariusias kolizines situacijas, Seimas naujoje Rinkimų kodekso redakcijoje įrašė abstraktų draudimą kandidatuoti asmenims, neatlikusiems bausmės.
Europos Parlamento rinkimai vyks birželio 9 dieną.
Patiko straipsnis? Užsiprenumeruokite mūsų naujienlaiškį ir gaukite svarbiausias dienos naujienas bei įdomiausius straipsnius kiekvieną darbo dieną 11 val. Tiesiai į Jūsų el. paštą!
