Šimtai darbdavių, prispausti sunkumų, neria į krūmus palikdami savo darbuotojus likimo valiai. Šie negali nei įsidarbinti kitur, nei gauti išmokų. Valdžia pagaliau susiprato įstatymus keisti, kad dingus darbdaviui žmogus būtų “paleistas". Tačiau darbuotojų atstovai tvirtina, jog tuo žmonių problemos dar nesibaigia.
Socialinės apsaugos ir darbo ministerija (SADM) pagaliau pamatė, kad šalyje grėsmingai daugėja atvejų, kai darbdavys dingsta kaip į vandenį ir ne tik “pamiršta" atsiskaityti su žmonėmis, bet net ir atleisti juos iš darbo. Darbo inspekcijos duomenimis, Lietuvoje yra per 300 įmonių, kurių vadovai pabėgo nuo savo pavaldinių. Tokie darbuotojai ne tik negali registruotis darbo biržoje ar įsidarbinti kitur, bet ir gauti bedarbio pašalpą. Mat formaliai jie toliau dirba. Tad SADM pagaliau Vyriausybei pateikė Darbo kodekso pataisą, pagal kurią dingus darbdaviui darbo sutartį gali nutraukti Valstybinė darbo inspekcija.
Vilnietis Andrius R. (pavardė redakcijai žinoma) dar prieš pusantrų metų dirbo betonavimo darbais užsiimančioje įmonėje “Top floor". Iškilus finansinių sunkumų, įmonės vadovai tiesiog dingo niekam nieko nepaaiškindami.
“Daugybę kartų bandėme susisiekti - visi vadovų telefonai buvo išjungti. Todėl net kelis mėnesius teko sėdėti be atlyginimo, negalėjau kitur įsidarbinti. Kai pagaliau pavyko pasikalbėti su darbdaviu, klausėme, kodėl nepasirašo bent atleidimo dokumentų, ką jau kalbėti apie kompensacijų mokėjimą. Jis aiškino: advokatai liepė jokių dokumentų nepasirašinėti. Tik nusiuntę skundą Darbo inspekcijai gavome atsakymą, kad įmonei iškelta bankroto byla. Šiaip taip pavyko susitvarkyti dokumentus ir įsidarbinti kitur. Bet su mumis įmonė neatsiskaitė iki šiol", - pasakojo jis ir pridūrė, kad tokioje pat beviltiškoje padėtyje atsidūrė daugybė jo kolegų statybininkų.
Privalo registruoti
Vyriausiojo valstybinio darbo inspektoriaus pavaduotojas Vilius Mačiulaitis “Vakaro žinioms" sakė, kad ypač daug atvejų, kai darbdaviai nerdavo į krūmus, buvo praėjusių metų pabaigoje. Dėl to teko net koreguoti žmogaus atleidimo iš darbo tvarką.
“Jeigu darbdavio buvimo vieta nėra žinoma, Darbo inspekcija išduoda darbuotojui išvadą apie tai. Su ja žmogus gali kreiptis į darbo biržą", - sakė V.Mačiulaitis. Jo teigimu, darbo biržos darbuotojai privalo užregistruoti tokį žmogų, kad jis galėtų gauti bedarbio pašalpą ir naujo darbo pasiūlymų.
Sprunka statybų vadovai
V.Mačiulaičio teigimu, siūloma Darbo kodekso pataisa padės darbuotojui lengviau ir greičiau nutraukti darbo santykius su įsipareigojimų nevykdančiu darbdaviu.
“Šiuo metu darbuotojai negali vienašališkai nutraukti darbo sutarties, išskyrus tuos atvejus, kai darbuotojas miršta arba likviduojama pati įmonė. Telieka kreiptis į teismą arba ieškoti darbdavio. Įsigaliojus šiam pakeitimui, “ant ledo" palikti žmonės galės lengviau ir greičiau nu traukti darbo sutartis", - tikino V.Mačiulaitis.
Jo teigimu, praėjusiais metais teismuose gerokai padaugėjo darbo bylų. Daugiausia žmonės skundėsi statybų, transporto įmonių vadovų dingimu.
Brokas taisomas
Socialinės apsaugos ir darbo ministras Donatas Jankauskas pripažino, kad iki šiol su tokia beviltiška padėtimi susidūrusiems žmonėms įstatymai buvo nepalankūs.
“Pateikti pakeitimai pirmiausia pasitarnautų tiems žmonėms, ne dėl savo kaltės patekusiems į tokią sudėtingą padėtį", - sakė D.Jankauskas.
Anot ministro, šiuo metu žmogus, kurio darbdavys nesurandamas, turi parašyti prašymą Lietuvos darbo biržai, kad ji suteiktų bedarbio statusą. Tai padaroma tik gavus reikiamą informaciją iš “Sodros" ir Valstybinės darbo inspekcijos. Tad naujoji tvarka esą leis apsieiti be ilgai trunkančių biurokratinių procedūrų.
