Ar darbiečiai padarė daugiau žalos nei tie kurie gali pasigirti tokiais nuopelnais kaip kolūkių išdrąskymas, masinis valstybės turto išparceliavimas, įvairiausių abejotinų projektų ir studijų finansavimas ir t.t. Už tai dabar ir turime iškreiptą rinką. Už tai ir balansuojame ant skurdo ribos.

Tai politinis susidorojimas, ir jau senai visiems yra aisku.Manau greitai baigsis si byla ir darbieciai gales normaliai pradeti dirbti,vykdyti jiems iskeltus uzdavinius

Ir puiku, kad naujam juridiniam asmeniui nieko nebus. Nes jau darosi koktu, nuo viso šio politinio susidorojimo cirko. Sėkmės darbiečiams.

Pažeidimai Darbo partijos byloje kelia susirūpinimą ir Europos partijų lyderiams
Darbo partijos deleguota Europos Parlamento narė Justina Vitkauskaitė-Bernard, tęsdama aktyvius Darbo partijos veiksmus prieš politinį susidorojimą, Briuselyje susitiko su Europos liberalų ir demokratų partijos (ALDE), kurios narė yra ir Darbo partija, prezidentu Grahamu Watsonu. Susitikimo metu jie aptarė aktualius politinius įvykius, vykstančius Lietuvoje bei Darbo partijos bylos nagrinėjimo eigą ir aplinkybes.

Pasak J. Vitkauskaitės-Bernard, G. Watsonas mano, kad net jeigu Darbo partijos byloje būtų įrodyta kieno nors kaltė, teisėsaugos institucijų veiksmai, elgesys su įtariamaisiais ir liudytojais, gausybė proceso pažeidimų bei galimybės apsiginti faktinis nebuvimas yra nepriimtini Europos Sąjungos valstybėje narėje, todėl jis neabejoja, kad Darbo partijos byla būtų ideali byla Strasbūro žmogaus teisių teismui.

Kartu su G. Watsonu europarlamentarė sutarė, kad ALDE partijos prezidentas apie pastarųjų dienų įvykius Lietuvoje, Darbo partijos bylos eigą bei teismų šališkumą informuos atitinkamas institucijas, atsakingas už teisingumą bei žmogaus teisių apsaugą ES. Taip pat G. Watsonas pažadėjo parengti Europos Komisijai adresuotą kreipimąsi, atkreipiantį dėmesį bei raginantį atidžiai pasidomėti Darbo partijos bylos eiga Lietuvoje.

S. Horton‘as sako, kad šiuolaikinėje visuomenėje kiekvienas pilietis gali būti tam tikra prasme pažeidęs baudžiamąją teisę, todėl priimant sprendimą, ar byla yra politinė, reikia kritiškai pažiūrėti į prokuroro motyvų ir elgsenos tikrumą. Ar prokuroras dirba norėdamas išaiškinti nusikaltimą, ar stengiasi susidoroti su subjektu? Po paskutinių prokuroro išpuolių, kuriais jis siekia apriboti Darbo partijos veiklą ir neleisti jai jungtis su kita politine jėga, nebekyla abejonių, kad prokuroro pagrindinis motyvas yra susidoroti su Darbo parija, o ne išsiaiškinti nusikaltimą.

Nors yra ir daugiau bruožų, pagal kuriuos JAV profesorius identifikuoja politinius susidorojimus, šį aprašymą norėčiau baigti, tačiau pabaigai pristatysiu jo palyginimą apie idealų prokurorą ir Stalino prokurorą, kuriame kas nors gali atpažinti ir save.

Darbieciams reikia daug kantrybes, su sia byla. Bet as tikiu, kad jie bus stiprus ir irodys visiems, kad yra nekalti

Tikriausiai daug kas negirdėjo ir to, kad kratos metu Darbo partijos būstinėje VSD tyrėjai buvo užrakinę tris ten dirbusias studentes, laikė jas, o patys 7 pareigūnai, kurių kiekvieną veiksmą turi matyti liudytojai, daugiau nei dešimtyje kabinetų darė kratas. Tai reiškia, kad renkant įrodymus, ar juos kuriant-klastojant, kabinetuose nebuvo jokių liudininkų. Pabrėžiu dar kartą — nebuvo jokių liudininkų, kurie galėtų patvirtinti, kad Darbo partijos būstinėje buvo surinkti būtent tokie įkalčiai, o ne tam tikrų spec. tarnybų paruoštos klastotės. Taip pat reikia pažymėti, kad V. Uspaskich namie, kabinete ir jo asmeniniame kompiuteryje nebuvo rasta nė vieno dokumento, kuris būtų įtrauktas į Darbo partijos bylą. Byloje nėra nė vieno liudytojo, kuris galėtų paliudyti, kad buvo duotas nurodymas ką nors klastoti, ar kaip nors neteisingai tvarkyti. Nėra jokios operatyvinės medžiagos, iš kurios galima būtų matyt netinkamus ir neteisėtus V. Uspaskich veiksmus, bet jis yra įtrauktas į teisminį procesą ir jau 7 metus tampomas po teismus.

Būtent taip ir žlugdomos politinės organizacijos bei jų lyderiai — V. Uspaskich neleisdavo susitikinėti su rinkėjais, nekalbant apie organizuotus pažeminimo spektaklius teismo posėdžių salėje su antrankiais, kurie buvo uždėti V. Uspaskich tik tam, kad būtų nufilmuotas ir nufotografuotas — pradžioje iš nugaros, o kai žurnalistai paprašė, kad būtų matomi ir antrankiai, ir veidas, rankos buvo surakintos priekyje, tačiau žurnalistams pasitraukus, antrankiai buvo nuimti ir V. Uspaskich buvo paleistas namo. O medžiaga iš šių kelių metų senumo įvykių žiniasklaidoje yra naudojama iki šiol. Ką bendro tokie veiksmai turi su buhalterija, žmogaus teisėmis ir nekaltumo prezumpcija?

Tik Lietuvoje tiek laiko tęsiasimos bylos ir daroma tiek pažeidimų, bet šį kartą tikai negali apkaltinti darbiečių vilkinimu.

Savo knygoje V. Adamkus mini ir daugiau detalių, kaip naudodamasis savo padėtimi bandė daryti įtaką bylos eigai: 2006 m. gegužės 24 d., Prezidentas „skubiai susitiko“ su Valstybės saugumo departamento vadovu Arvydu Pociumi (kuris, kaip išaiškėjo, buvo KGB atsargos kapitonas) ir savo patarėju Mindaugu Ladiga, kurie buvę susirūpinę, kad prokuroras per lėtai vykdo tyrimą, vėliau Prezidentas nutarė, kad Generalinis prokuroras Algimantas Valantinas paskubintų tyrimą ir paskirtų dar kelis papildomus pareigūnus. Po dviejų dienų Prezidentas iškvietė pas save Generalinį prokurorą ir reikalavo „asmeniškai pažiūrėti šią bylą“, galima sakyti, kad Prezidentas „administravo“ Darbo partijos bylą. Tai tik keli epizodai, vaizdžiai parodantys, kad Darbo partijos bylai įtaką darė ne tik teisėsaugos, bet aukšti politikos veikėjai. Taip pat Prezidentas savo knygoje rašo, kad pas jį lankėsi ir politinių bei verslo grupuočių atstovai, darant spaudimą dėl Darbo partijos bylos.

Byla yra politinė, jei ji yra aptarinėjama, derinama už prokuratūros ribų. Be abejo, Darbo partijos byla atitinka ir šį kriterijų. Tuo metu Prezidento pareigas einantis Valdas Adamkus pats prasitarė, kad apie bylą bei kaltinimus sužinojo anksčiau nei patys kaltinamieji. Jei tai būtų paprasta byla, jos informacija jokiu būdu nebūtų aptarinėjama su valstybės atstovais, o tai pripažino buvęs Prezidentas vienoje laidoje: „Man dar einant pareigas, aš kai kuriuos dokumentus esu matęs, ir ankstyvesniam, tuo metu buvusiam prokurorui pasakiau: „Atiduokite teismui, ko jūs laikote“. Prezidentas ne tik neturėjo teisės matyti tokių dokumentų, bet savo paliepimu prokurorui padarė ir politinį spaudimą. Nors pats prokuroras dar tada sakė šalies vadovui, jog byloje neužtenka duomenų, tačiau jis buvo spaudžiamas. Kaip elgtis prokurorui, kai net šalies aukščiausias vadovas liepia jam kelti bylą?