Bendrojo plano rengėos UAB "Urbanistika" siūlymas Šiaulių senamiestyje pastatų aukštį riboti 15 metrų riba mieste sukėlė audrą. Pasigirdo kai kurių politikų priekaištai, kad nestatant aukštų pastatų Šiauliai virs kaimu ar bažnytkaimiu.
Dar kiti iš "Urbanistikos" bendrajame plane pradėjo reikalauti daugiau laisvės, kad paskui jau patys su vietiniais architektais galėtų nuspręsti galimą pastatų aukštį.
Bet ar čia nepradeda ryškėti verslo interesai, nes norinčių statyti aukštus pastatus miesto širdyje netrūksta? Ir kaip tada atrodys miestas? Argumentuotai apie pastatų aukštį senamiestyje gali kalbėti tik architektai, bet jų balsas šioje diskusijoje gana tylus. Tad ką jie apie tai mano?
15 metrų riba - nelogiška
"Urbanistikos" siūlymu, didžiausias pastatų aukštis miesto senamiestyje turėtų neviršyti 15 metrų. Pagal šį siūlymą miesto širdyje negalėtų būti statomi aukštesni nei 5 aukštų pastatai.
Miesto senamiesčio teritorija apibrėžiama dalimi Dubijos gatvės, Vytauto, Žemaitės, Topolio gatvėmis, Ežero gatvės dalimi, kuri susijungia su Vilniaus gatve ir Draugystės prospektu. Centrinėje miesto dalyje, kuri brėžiama palei Dubijos gatvę, Sodo gatvę ir jau visą Ežero gatvę, urbanistai numato didesnę laisvę – čia galimi ir 12, 15, 17, netgi 30 metrų aukščio pastatai.
Architektas Darius Jakubauskas sako, kad "Urbanistikos" siūlymas jį ir kitus Šiaulių architektus baigia išvesti iš kantrybės. Šį sprendimą jis aptaręs ir su Šiaulių "Aušros" muziejaus direktoriumi Raimundu Balza – jam jis pasirodęs taip pat absurdiškas.
"Paeikite Vilniaus gatve, pamatuokite esamus pastatus ir pamatysite, kad iki karnizo pastato aukštis yra 18 metrų, o iki kraigo, aukštuminio pastato taško, siekia 20 metrų. "Urbanistika", nustatydama 15 metrų ribą, ne biologiškai žiūri į miestą, o iš piršto skaičius laužia", - mano architektas. Ribą nustatyti reikia remiantis istorine tiesa ir loginiais matavimais.
Anot jo, nustačius penkių aukštų ribą iškyla pavojus, kad žmonės, gyvenantys pastatuose, aukštesniuose nei 15 metrų, nebegalės nė palėpių rekonstruoti. O jeigu bus patvirtintas 15 metrų pastatų aukštis senamiestyje, ar Šiauliai netaps kaimu, kaip gąsdina politikai.
"Nuo aukščio tai nepriklauso, priklauso nuo mąstymo", - atsako D. Jakubauskas. Jo manymu, bendrojo plano reglamentas pastatų aukštį iki karnizo galėtų numatyti 18 metrų, o iki kraigo – iki 23 metrų. Kampinėse situacijose prie magistralinių gatvių galėtų iškilti pastatai ir iki 30 metrų.
D. Jakubauskas nusivylęs ne tik nustatytu pastatų aukščiu bendrajame plane. Anot vyro, klaidų jame galima rasti daug. Ir esminių. "Tai nekokybiškas darbas. Pasamdyti neprofesionalūs architektai", - reziumuoja architektas.
Reikia atsižvelgti į bendrą mastelį
Ketverius metus vyriausiuoju Šiaulių architektu buvęs, bendrąjį planą rengusios likviduotos šiauliškės savivaldybės įmonės "Šiaulių planas" vyriausiuoju arhitektu dirbęs architektas Algimantas Černiauskas pastebi, kad bendrasis planas svarstomas pernelyg siaurame rate.
Nekviečiami specialistai, recenzentai iš kitų miestų, kurie padėtų objektyviau įvertinti bendrąjį planą – juk jį tvirtinsiantys politikai nėra specialistai. Su architektūra Šiauliuose nutiko tas pats, kaip ir su kultūra – apie ją sprendžia bet kas.
Anot jo, miesto filosofiją, identitetą formuoja miesto vaizdas. Kiekvienas miestas turi savo specifiką – gatves, aikštes, jų "nešamą" prasmę – tai ir sudaro miesto identitetą. Tiems, kurie sako, kad Šiauliuose nėra senamiesčio (o tokių kalbų Šiauliuose esama), A. Černiauskas atsako: "Galime susitarti, kad laikysimės taisyklių."
Ir senamiestį turėsime. Senamiesčio pastatų neliko, tačiau liko gatvių struktūra, erdvių pajauta, o tai ir daro miestą savitą.
O ar netaps Šiauliai kaimu, jeigu miesto senamiestyje pagal "Urbanistikos" siūlymą nebus galima statyti aukštesnių nei 15 metrų pastatų? "Tas, kuris pasakė, kad Šiauliai taps kaimu, kalba ne argumentų, o emocijų kalba. Kaimas – grynas žodžių žaismas. Lyg senamiestyje nebegalės nieko daryti, juk čia tiek "dykrų", kuriose galime parodyti, kad mokame statyti", - atsako A. Černiauskas.
Architektas klausia, kodėl Šiaulius reikia lyginti su Čikaga ar Niujorku. "Kai Šiauliuose gyvens 11 milijonų gyventojų, tuomet ir lyginkime", - mano architektas. - Miestukui, kuris traukiasi, bandomi diegti milijoninių miestų principai."
"Mastelio suvokimas yra labai svarbus dalykas. Pagal šį viso miesto mastelį turi vystytis ir centrinė miesto dalis. Aušros alėja yra miela, nes čia yra 3-4 aukštų namai. Anuo metu žmonės, matyt, jautė tą mastelį, nes pastatė tokio aukščio paštą, policiją. Būtent iš to dėliojasi miesto identiteto bruožai", - mano architektas.
Anot jo, gali būti ir penkių aukštų riba, tačiau ji turėtų pulsuoti – kilti ir leistis. Bet visa tai turi būti išanalizuota, o kol kas girdimos kalbos nepanašios į argumentuotą kalbėjimą. Be to, miestas turėtų orientuotis į kokybiškus statinius.
Šiaulių bendrąjį planą rengianti UAB "Urbanistika" jį pristatyti vėluoja nuo praeitų metų spalio. Ginčas dėl pastatų aukščio Šiaulių senamiestyje - tik vienas iš daugelio. Jau girdėti Šiaulių architektų kaltinimai, kad darbą "Urbanistika" atlieka neprofesionaliai ir nekokybiškai. Autorės nuotr.
Ką šiauliečiai matys pro dangoraižių langus?
A. Černiauskas pastebi, kad norinčių statyti aukštus pastatus centrinėje miesto dalyje netrūksta. Esant norui, atsiras ir priežasčių, bet taip nutiks ne dėl architektūrinių urbanistinių sumanymų. A. Černiauskas modeliuoja galimą situaciją – Šiaulių centre iškyla du dangoraižiai.
Bet ką matys žmogus, pakilęs į 10 aukštą? "Vilniuje yra daug kalvų, žmonės mato Gedimino pilį, klaipėdiečiai mato jūrą", - atsako A. Černiauskas. O ką matytų Šiauliuose? Ar nestovės dangoraižis, o aplink avys, vištos ar kiaulės lakstys...
Anot architekto, Šiauliai dažnai palyginami su Klaipėda, tačiau ir ten dirbama gana stichiškai. Vilnius turi daugiaaukščių pastatų schemą. Be to, ir Šiauliuose naujuosiuose rajonuose leidžiama statyti 12 aukštų ir dar aukštesnius pastatus, tik kodėl jais ten niekas nesižavi?
Kol kas girdimos kalbos apie bendrojo plano sprendinį dėl pastatų aukščio A. Černiauskui primena turgų – "man 5 aukštai gerai, o man - per mažai". Taip miesto tvarkyti negalima. Architektas pasakoja, kad prieš penkerius metus buvo likviduota Šiaulių bendrąjį planą rengusi savivaldybės įmonė "Šiaulių planas" ir klausia – ką miestas iš to išlošė.
Penkiolika metrų mažai, bet dangoraižių nereikia
"Tai, kad siūlomas foninis užstatymas, yra labai gerai. Bet penkiolikos metrų pastatų aukštis senamiestyje iš tikrųjų yra probleminis reikalas, - "Urbanistikos" siūlymą komentuoja Architektūros ir urbanistikos skyriaus vedėjo pavaduoja Rasa Budrytė. – Mes per darbo grupės susitikimą su "Urbanistika" klausėme, kodėl pasirinkti 15, o ne 17, 19 metrų. Buvo atsakyta, kad 15 metrų pastatai būtų foninis užstatymas, o kiekviename kvartale 20 procentų teritorijos galima užstatyti ir aukštesniais pastatais, parengus kvartalinius detaliuosius planus.
"Penkiolika metrų būtų mažoka, bet manau, kad dangoraižių mums nereikia. Ir nereikia dėl daugelio dalykų – dėl silueto gadinimo, dėl oro uosto. Centrinė miesto dalis yra skraidymo zona. Pietiniame rajone, pakraščiuose urbanistinės kalvos galėtų būti ir tai būtų gerai", - mano specialistė. Kokio aukščio pastatus, R. Budrytės nuomone, turėtų numatyti Šiaulių bendrojo plano reglamentas?
"Manyčiau, kad 6-7 aukštai būtų optimalus variantas. Aukšesnių pastatų gali būti nebent kvartalo gilumoj, nes jie realiai neuždengtų silueto vizualinių zonų", - atsako vedėjo pavaduotoja. Anot jos, jeigu viduryje atsirastų 9-12 aukštų pastatai, nebūtų nieko blogo.
"Dalis Tarybos narių pajuokavo, kad Šiauliai bus bažnytkaimis, jeigu čia neatsiras aukštesnių pastatų. Aš taip negalvoju. Pernai buvau Hamburge ir atkreipiau dėmesį, kad ten aukštybinių pastatų centrinėje miesto dalyje nėra. Aukšti tik bažnyčių špyliai. O visa kita – 6-7 aukštų. Kad Hamburgas - kaimas, manau, niekas nepasakys, - atremia R. Budrytė. – Dangoraižiai ne visada suteikia jaukų ir patogų gyvenimą."
Tačiau R. Budrytė patvirtina, kad verslininkai yra suinteresuoti, jog miesto centre iškiltų aukšti pastatai. Jau buvo apsvarstytas daugiaaukštis namas prie "Šaulio" viešbučio, yra prašymų statyti aukštybinius pastatus vietoj duonos kepyklos, buvusio "Verpsto".
O kaip bus su "Urbanistikos" siūlomu pastatų aukščiu, jeigu jis, pagal Šiaulių mastelį, išties šiek tiek per mažas? R. Budrytė sako, kad plano rengėjai turėtų atsižvelgti į pateiktas pastabas.
Dėl aukščio į "Urbanistiką" kreipėsi ir Šiaulių architektų sąjunga, ir Savivaldybės administracija, ir Tarybos nariai. Be to, galutinius bendrojo plano sprendinius "Urbanistika" pristatys ir Šiaulių architektų sąjungai. O bendrasis planas, anot R. Budrytės, yra bendruomenės reikalas. Ir kaip ji nutars, taip ir bus.
Kažin, juk bendrąjį planą tvirtins Miesto taryba, o ji visuomet turi savų interesų. Ir ar tik nebus pastatų aukštis toks, koks naudingas verslininkams...
Modesta JURGAITYTĖ
