Kartais norisi atsakyti į klausimus, kurių niekas nesugalvojo paklausti. Taip laidoje aiškina savo moto TopGear vedėjai.
Dažnai tenka susidurti su konsultantais personalo srityje, ir jie visi kaip vienas tvirtina, kad žmogus turi turėti gyvenimo tikslą. Nes žmogus, atidavęs gyvenimą už mažmožį arba didelį nieką, pragyveno bevertį gyvenimą. O kaip tą padaryti?
Na, atsidarai čakrą ir viską apie save sužinai, tada gali … Gerai, juokauju. Bet pagrindinis dalykas yra tai, kad žmonės pervertina, ką gali padaryti per savaitę, ir nusivertina, ką gali padaryti per metus. Jeigu žmogui nemalonu pragyventi bevertį gyvenimą, ar tai gali daryti valstybė? Žmogaus gyvenimo trukmė – apie 70 metų, o kadangi valstybė yra žmonių sambūris, tai ir planai turi siekti nors 70 metų. O dabar įsivaizduokite, kad vienos valstybės tokius planus turi, o kitos ne. Klausimas: kurios geriau gyvens po 100 metų?
Gerai, tai tada nukreipkime žvilgsnius į šalis, kurios gerai gyvena, ir kaip tenai su šimtamečiais planais? Tokios valstybės kaip US, UK turi vieną įdomų faktą. Jas valdo 2-3 partijos, kurių tikslai yra panašūs, skiriasi tik taktikos. Ir nepriklausomai, kuri partija valdys, niekas šimtamečio tikslo nekeis. O kaip Lietuvoje? Kaip tik rinkimai, taip nauji planai arba tikslai. Tiksliau, tai keičiasi dar dažniau, nes vyriausybės keičiamos dažniau. Kam keisti vyriausybę, jeigu ji gerai dirba?
Na, taip, pavyzdžių toli ieškoti nereikia, pasižiūrėkime į Baltarusiją. Galim sakyti, kad rinkimai reikalingi vien tam, kad būtų konkurencija, bet ar tikrai demokratinę sistemą teisingai nukopijavome? O kur šimtamečiai planai, dar kitaip vadinamos strategijos? Taigi guli paminklu pakabinta internete. O kas per 8 metus yra padaryta? Kuri partija pasiruošusi prisiimti atsakomybę už rezultatus? Ir tada pradedi suprasti, kad kai yra dvi partijos, tai gali surasti, kas atsakingas už valstybės ateitį. O kai surandi seimūnus, kurie sugebėjo pabuvoti 3 partijose, atsiranda supratimas, kad nieko gero nesulauksi. Tai kam reikia tiek daug skirtingų partijų?
Kitas įdomus pastebėjimas. Kai renkamas geriausias chirurgas, jį renką kolegos chirurgai. Kai reikalingas geriausias fermeris, jį taip pat renka kolegos fermeriai. Ir mes visi sutinkam, kad valstybę turi valdyti geriausias vadovas ir jį turėtų išrinkti vadovai. Bet Lenino svajonė išsipildė ir valdžia renka virėjos. Todėl turėtume turėti skaniausią maistą pasaulyje. Deja, turime didelę skylę “Sodros” biudžete, galime sakyti, kad valdžią renka pensininkai. Pradeda atsirasti supratimas, kodėl Margareta Tečer reikalavo, kad ministrai turėtų nors du aukštuosius. Vienas vadybinis, o kitas – specialusis.
Žiūrėdamas į šiuos išvedžiojimus pradedi suprasti, kad kalbi apie sistemines klaidas, kurių sprendimui reikia didelės politinės valios. Aišku, kad dauguma dabartinių sistemos prielipų nukentėtų labai smarkiai. Ir supranti, kad uždavei klausimus, kurie niekam nereikalingi. Nors visi supranta, kad smulkmenose slepiasi velnias.
