Seimo kanceliarijos Informacijos ir komunikacijos departamento Spaudos biuro duomenimis, iš 2025 metams numatytų 650 tūkst. eurų komandiruočių išlaidoms, sausio-rugpjūčio mėnesiais buvo panaudoti du trečdaliai biudžeto – 434 tūkst. eurų.
Pasak V. Čmilytės- Nielsen, Seimo valdyba į „turistines“ komandiruotes parlamentarų neišleidžia.
„Mano nuomone, pirmiausiai reikia tam tikro pasitikėjimo, kad parlamentarai geba atsirinkti, kur tikrai yra prasminga važiuoti, o dėl tokių, sakyčiau, turizmo apraiškų turinčių komandiruočių valdyba stengiasi būti pakankamai griežta ir tiesiog į netinkamas keliones neišleisti. Manau, kad metų pabaigoje teks šiek tiek susimažinti nebūtinų komandiruočių skaičių. Gali būti, kad nenuvažiuosime į vieną ar kitą renginį“, – Eltai sakė Seimo valdybos narė V. Čmilytė-Nielsen.
Pasak jos, kai kuriais atvejais nebūtina sudarinėti didelių delegacijų, nes užtenka, kad parlamentą atstovautų vienas Seimo narys iš valdančiųjų, kitas iš opozicijos.
Seimo vicepirmininkės teigimu, ribojant mažiau svarbias komandiruotes, nereikėtų atsisakyti parlamentinei demokratijai reikšmingų krypčių.
„Kai buvau praeitoje kadencijoje Seimo pirmininke, buvome nusistatę tam tikrus kriterijus. Prasidėjus karui ypač daug teko vykti į Ukrainą, Lenkiją. Turint galvoje, kad parlamentinė diplomatija yra svarbus dalykas, manau, kad nereikėtų atsisakyti tų krypčių, kurios yra ypatingai svarbios. Šiuo metu tai Vokietija, kitos ES šalys ir, aišku, į Vašingtoną būtina vykti“, – sakė Seimo Liberalų sąjūdžio frakcijos seniūnė.
Kadangi Lietuva 2027 metais ruošiasi pirmininkauti ES Tarybai, jos nuomone, reikia sudaryti galimybes ne tik Seimo nariams, bet ir kanceliarijos darbuotojams nuvykti į pirmininkavimo patirtį turinčias valstybes, į jų organizuojamus renginius.
„Manyčiau, kad dėl pirmininkavimo kitais metais išlaidų nebus mažiau, lėšų poreikis gali būti didesnis. Todėl būtų gerai iki šių metų pabaigos neišeiti iš suplanuotų finansinių ribų“, – sakė liberalė.
Ji atkreipė dėmesį į praeitoje kadencijoje įtvirtintą praktiką, kad asmeninį kvietimą gavęs Seimo narys gali vykti ne į komandiruotę, bet į kelionę.
„Tokiais atvejais Seimo narys negauna maistpinigių, bet gali susimokėti iš savo parlamentinei veiklai skirtų lėšų. Taip yra taupomos komandiruotėms skirtos Seimo kanceliarijos lėšos. Tokią praktiką labai dažnai taikėme, šioje kadencijoje tokia galimybė irgi yra“, – pastebėjo V. Čmilytė-Nielsen.
Piktnaudžiavimo neįžvelgia
V. Čmilytės-Nielsen teigimu, natūralu, kad valdančiųjų atstovai, kurie yra komitetų pirmininkai, parlamentinių delegacijų vadovai, dažniau vyksta į komandiruotes. Ji taip pat pastebi dažnas kai kurių pavienių parlamentarų komandiruotes, tačiau piktnaudžiavimo neįžvelgia.
Informacijos ir komunikacijos departamento Spaudos biuro duomenimis, 2025 m. sausio-rugpjūčio mėnesiais daugiausiai – į 18 komandiruočių – vyko Baltijos Asamblėjos pirmininkas, Europos reikalų komiteto narys, socialdemokratas Giedrius Drukteinis.
Po 16 komandiruočių turėjo Užsienio reikalų komiteto (URK) narys, Seimo delegacijos Europos Tarybos Parlamentinėje Asamblėjoje pirmininko pavaduotojas, konservatorius Emanuelis Zingeris ir buvęs Nacionalinio saugumo ir gynybos komiteto (NSGK) pirmininkas, Demokratų frakcijos „Vardan Lietuvos“ narys Giedrimas Jeglinskas.
„Emanuelis Zingeris yra vienas iš dviejų (dar yra liberalas Eugenijus Gentvilas) Seime dirbančių Kovo 11-osios Akto signatarų. Per visą savo politiko kelią jis yra vienas aktyviausių užsienio politikos veidų. Mano galva, tęstinumas yra svarbu, nes per tokią ilgą karjerą labai daug susiformuoja ryšių su kitų šalių parlamentarais. Natūralu, kad ir būdamas opozicijoje jis daug važiuoja į komandiruotes, išlaikydamas tuos ryšius, perduodamas žinutes, kurios Lietuvai svarbios. Tai aš tame prasmę matau“, – Eltai sakė V. Čmilytė-Nielsen.
Jos vertinimu, svarbios yra ir G. Jeglinsko komandiruotės.
„NSGK vadovas daug vyksta į komandiruotes, kurios yra svarbios, susijusios su NATO, saugumu. Nebūti tuose formatuose būtų didelis praradimas“, – mano V. Čmilytė- Nielsen.
Visgi, šiek tiek abejonių politikė turi dėl G. Drukteinio komandiruočių.
„Turiu abejonių dėl to, nes jis yra Seimo naujokas ir labai aktyviai ėmėsi važiuoti. Baltijos Asamblėjoje labai daug renginių buvo dalyvauta. Beje, mes jau signalizavome, kad gali pritrūkti lėšų“, – pastebėjo V. Čmilytė- Nielsen.
Spaudos biuro duomenimis, pernai Seimo narių komandiruotėms buvo numatyta taip pat 650 tūkst. eurų, tačiau per analogišką 8 mėnesių laikotarpį jų buvo panaudota mažiau – 380 tūkst. eurų.
Patiko straipsnis? Užsiprenumeruokite mūsų naujienlaiškį ir gaukite svarbiausias dienos naujienas bei įdomiausius straipsnius kiekvieną darbo dieną 11 val. Tiesiai į Jūsų el. paštą!
