Apie tai laidoje diskutavo komiteto nariai: socialdemokratas Tomas Martinaitis ir liberalė Viktorija Čmilytė-Nielsen.
Daugiau klausimų, nei atsakymų
Premjerė apsilankė komiteto uždarame posėdyje, bet apie planus nieko neišgirdote?
V. Čmilytė-Nielsen: Aš pradėsiu nuo to, kad pirmasis premjerės pakvietimas iš opozicijos pusės buvo dar sausio mėnesiu, kai ji viename iš interviu užsiminė apie tai, kad yra pasiruošusi ir ruošiasi įvairiems scenarijams. Mes, opozicija, iš karto reagavome pasikviesdami ją į frakcijų susitikimą, norėdami pakalbėti konkrečiau, dėl JAV prezidento Donaldo Trumpo pareiškimų, dėl Grenlandijos, dėl to, kas buvo aktualu.
Buvo akivaizdu, kad NATO patiria spaudimą ir mums reikia galvoti, bent jau strateguoti. Juolab, kad premjerė, kuri ne per seniausiai atrado užsienio politikos skonį, susitinka su daug šalių lyderių, mūsų regiono ir tolimesnių, ir be jokios abejonės kalbasi apie saugumą ir gynybą.
Premjerė turėjo tris mėnesius pasirengimui, kalbėjome uždarame susitikime, tai tikrai galima buvo ir atviriau šnekėti. Visam susitikimui skirtos 45 minutės, buvo pakviesta ne tik kariuomenės vadovybė, bet ir krašto apsaugos ministras, kitų tarnybų vadovai.
Man susidarė įspūdis, kad premjerė slapstėsi už kitų nugaros ir iš jos konkrečių atsakymų aš bent tikrai neišgirdau. Kaip įprasta, kariuomenė tikrai žino, ką sako, žino, kam ruošiasi, o štai politiniame lygmenyje, kur norėtųsi tvirtos lyderystės ir tam tikros vizijos, aš to pasigedau.
Vizijos ir jūs nepamatėte?
T. Martinaitis: Aš tikrai nesutikčiau su tuo. Nėra taip, kad Inga Ruginienė pakeitusi Gintautą Palucką staiga sukūrė kažkokį planą, 10 skirtingų variantų, kaip reikės ginti Lietuvą. Visa krašto apsaugos sistema, kariuomenė – visi reaguoja į įvairias geopolitines situacijas, grėsmes. Ne tik planai yra ruošiami, bet ir veiksmai yra daromi tam, kad mes būtume pasirengę užtikrinti savo saugumą.
Vienas iš pavyzdžių, kad mes būtent šioje Vyriausybėje, dar prie Gintauto Palucko, skyrėme rekordinį gynimo biudžetą. Šiandien kalbame apie Kapčiamiesčio poligoną. Tai yra sprendimas, kurio Lietuvai reikėjo pastaruosius 20 metų. Taigi aktyviai veikiama tam, kad mūsų šalies saugumas būtų užtikrintas kaip įmanoma labiau.
Ar premjerė turi B, C ir D planus?
Kam kalbėti apie tai, kad tu turi B, C ir D planus, nors jų neturi? Turbūt galima suprasti, kad premjerė norėjo parodyti iš komunikacijos pusės, jog jie kontroliuoja situaciją ir viskas yra gerai. Galbūt reikėjo pasakyti, kad nėra tų planų?
T. Martinaitis: Mes kalbėjome komiteto, slapto posėdžio metu, kad labai reikia atsargiai išeiti su komunikacinėmis žinutėmis. Dėl to man labai skaudu, kai išeiname po posėdžio ir opozicija, žinoma, tokia jos priedermė, sako, kad mes kaip Lietuva nesame pasirengę. Tai yra didžiulis žmonių gąsdinimas.
Inga Ruginienė tai sakė ir sausio mėnesį – planai yra, veiksmai yra daromi, pirkimai yra organizuojami, kalbamasi su regiono partneriais, kad ne vien tik nuo Jungtinių Amerikos Valstijų, atsibudusio ryte Trumpo sprendimų priklausytų mūsų saugumas.
Premjerė penktadienį susitinka su Baltijos šalių premjerais kalbėti apie saugumą ir gynybą. Savaitgalį išskrenda į Ispaniją apie tai kalbėti su Ispanijos premjeru. Žinome tą pastarųjų metų situaciją, kai kilo įtampa tarp prezidento Trumpo ir Ispanijos, bet turime prisiimti saugumą Europos valstybių, NATO sąjungininkų kontekste.
Negalime vien tik žiūrėti į Jungtines Amerikos Valstijas. Inga Ruginienė šitoje vietoje imasi lyderystės pati, važiuos į Ispaniją, bendraus su šalies premjeru, tam kad mes būtumėme vieningesni ir stipresni, o ne vien tik žiūrėtumėme, ką padarys Amerika.
V. Čmilytė-Nielsen: Aš pirmiausia sureaguosiu į teiginį, kad opozicija gąsdina žmones. Visiškai su tuo nesutinku. Mūsų siekis buvo priešingas, kad būtų išgirsta ir paaiškinta pozicija, kas turima galvoje, omenyje, apie ką yra kalbama su kitų valstybių lyderiais.
Tokia žinutė neturėtų kelti nerimą, ji kaip tik turėtų kelti pasitikėjimą. Žmonės turi žinoti, jog ne vien tik kariuomenė, kuri savo darbą daro puikiai, bet ir politiniai lyderiai galvoja apie įvairius scenarijus ir žino, ką šneka. Po posėdžio Inga Ruginienė išėjo per kitą išėjimą, nepanoro bendrauti su žiniasklaida. Lygiai tą patį padarė Nacionalinio saugumo ir gynybos komiteto pirmininkas, nei vienas iš valdančiųjų neatėjo pakomentuoti žiniasklaidai.
Tikrai nereikėtų priekaištauti, kad du opozicijos atstovai liko. Nes jei mes nebūtume stabtelėję prie žiniasklaidos, niekas iš politikų nebūtų komentavęs. Štai čia aš matau didelę problemą. Kai lieka toks vakuumas, nėra jokios žinutės iš valdančiųjų iš karto po posėdžio, tai natūralu, kad atsiranda daug klaustukų ir nežinomųjų.
Viena vertus, taip, labai svarbu bendrauti su kitų valstybių lyderiais, burti įvairias šalių koalicijas, kurios turi visiškai vienodą arba panašų saugumo situacijos suvokimą. Lietuva visada šioje srityje buvo ypatingai stipri. Šiandieną mes gyvename ypatingai neapibrėžtomis sąlygomis.
Jungtinių Amerikos Valstijų prezidento pozicija yra labai skeptiška NATO atžvilgiu ir todėl mes turime žinoti, ypatingai Nacionalinio saugumo ir gynybos komitetas, koks yra mūsų valdžios, aukščiausių valdžios pareigūnų matymas.
Mums reikėtų labiau pataikauti Jungtinėms Amerikos Valstijoms, stengtis kažkaip įsiteigti prezidentui Trumpui ar atvirkščiai, yra kitas matymas? Tai yra svarbūs klausimai, kurie turėtų gerus atsakymus, jie turėtų kelti pasitikėjimą, o ne paniką.
Gal atsakymų tikrai trūksta. Aš pridėsiu, kad po Vyriausybės posėdžio ponia Ruginienė visgi pakomentavo šitą situaciją, bet atsakymas buvo: „Mes pasitikime NATO.“
T. Martinaitis: Nepradėkime mes, Lietuva, griauti NATO kaip aljanso, apskritai kvestionuoti vienybę, nes esame vis dėlto pafrontės valstybė. Žinau, kad kai kurie politikai galbūt mėgsta fejerverkus ir nori drakono dantis kažkur išmėtyti. Paklausius buvusio krašto apsaugos ministro, man atrodo, jau reikėtų pasienį minuoti, nes jau priešas už vartų yra.
Pirmiausia, nereikia gąsdinti, o reikia kryptingai ir strategiškai darbuotis. Tai ir darome. Kodėl Rimantas Sinkevičius, Nacionalinio saugumo ir gynybos komiteto pirmininkas, išėjo nesustojęs prie žurnalistų? Todėl, kad tęsėsi Nacionalinio saugumo gynybos komiteto posėdis Kapčiamiesčio poligono klausimu.
Mes, dabartinė vyriausybė, darome visus žingsnius, kad kuo greičiau turėtumėm mūsų valstybei reikšmingą objektą. Kariuomenės atstovai pasakė, kodėl būtent toje teritorijoje poligonas yra ypatingai svarbus ir reikalingas nekalbant apie konkrečius planus. Tą patį daro ir Inga Ruginienė. Negali ji atsistojusi prie sienelės komentuoti NATO gynybos planų.
Supraskime, kad nėra taip, jog mes žiūrime tik į Ameriką. Šiandien turime tam tikrų alternatyvų, kalbu apie Vokietijos karinių pajėgų buvimą mūsų valstybėje. Tai yra istorinis žingsnis ne tik mums kaip Lietuvai, bet pačiai Vokietijai. Po antrojo pasaulinio karo stigmos pirmą kartą siunčiami kariai į užsienį ir ne bet kur kitur, bet į Lietuvą.
Šiandien mes kartu organizuojame karines pratybas su tais pačiais mūsų regiono partneriais, Baltijos šalimis, Lenkija, kad būtumėme pasirengę. Nelaukiame, kol vien tik Jungtinės Amerikos Valstijos atskris ir kažką padarys. Iš tikrųjų veikiama įvairiais formatais.
Supraskime, kad nesame vieni. Tikrai turime partnerių ir draugų, kurie pasirengę „petys petin“ ginti nepriklausomai nuo formato: NATO ar Europos Sąjungos. Mes suprantame, kad gynyba yra mūsų reikalas. Mes ne kažkokius fejerverkus norime sprogdinti, nenorime sakyti, kad priešas yra už sienos, mes darome visus veiksmus, kad mūsų šalies saugumas būtų užtikrintas.
Visą „Žinių radijo“ laidą rasite čia:
Kviečiame atrasti naują tv3.lt turinį! Nuo šiol portale jūsų laukia ne tik kasdien nauji testai, bet ir kryžiažodžiai – išbandykite savo žinias, spręskite ir smagiai praleiskite laiką.
