Tuščios vietos rungtynių metu arenoje ir nosis nukabinę sirgaliai – visi bilietai parduoti. O mieste iš po skverno siūlomi bilietai už pusę kainos. Viešbučiuose – laisvos vietos, o Šiaulių turizmo informacijos centro direktorė tikina, kad laisvų vietų nėra. Sirgaliai už nakvynę palapinėje moka brangiau nei kainuoja kambarys viešbutyje. Ar krepšinio čempionatas vyko tikrai skaidriai?
„Mes, lietuviai, esame žadni“
„Norime iš visko išspausti maksimaliai, o jeigu kas nors nepavyksta – puolame kaltinti kitų. Mes, lietuviai, esame žadni (liet. gobšūs, – aut. past.)“, – sako vieno iš didžiausių mieste viešbučių direktorė Janina Paulauskas. Nors krepšinio čempionato organizatoriai vėluoja pervesti pinigus, rezultatai direktorės nei nuvylė, nei pradžiugino.
Tačiau J. Paulauskas įsitikinusi, kad buvo sukeltas bereikalingas ažiotažas. Ypač, jos žodžiais, perspausta rūpinantis saugumu. Teko net naujas evakuacijos schemas pakabinti.
Padvigubino kainas
Tai, kad verslininkai per savaitę užsimojo užsidirbti kelių mėnesių pelnus, rodo ir prekybininkų išpūstos kainos. „Šiaulių naujienos“ rašė, jog pusės litro bokalas alaus prie arenos kainavo 10 litų. Ypač, prekybininkų manymu, užsieniečiai turėjo pliaupti sidrą – pusės litro bokalas įkainotas net 18 litų. Tiek, kiek alus, kainavo ir paprasčiausias sumuštinis.
Kitą dieną, kai pasirodė publikacija, alus atpigo trimis litais, tačiau maisto kainos nepasikeitė – suprask, sirgaliai gal ir negers, bet visą dieną arenoje alkani netupės.
Dauguma miesto kavinių kainų nekeitė, tačiau vienoje bulvare veikiančioje kavinėje rungtynių pogrupyje metu visos kainos užaugo dvigubai. Viena pedagogų šeima guodėsi netyčia pakliuvusi į nemalonią padėtį. Šeima turi tradiciją minėtoje kavinėje kartą per mėnesį šventiškai pavakarieniauti. Jau mintinai žino meniu, tad net nepažvelgę į meniu užsisakė kaip įprasta. Šventės baigėsi, kai išvydo dvigubai didesnę nei įprasta sąskaitą. Tuo tradicija vakarieniauti šioje kavinėje ir baigėsi.
Salė tuščia, sirgaliai – be bilietų
Prie arenos sutikti latvių sirgaliai guodėsi, kad negalės patekti į areną – kasose visi bilietai išparduoti. Tačiau tą patį vakarą, žaidžiant latviams, Šiaulių arenoje akredituoti „Šiaulių naujienų“ žurnalistai atkreipė dėmesį, kad daugiau kaip trečdalis arenos – tuščia.
Šiaulių areną valdančios viešosios įstaigos „Pramogų sala“ generalinis direktorius Gintaras Radavičius svarsto, kad dalis žiūrovų tuo metu per televizorių galėjo stebėti rungtynes kituose pogrupiuose. Generalinio direktoriaus žodžiais, bilietas galiojo visą dieną, tad sirgaliai galėjo rinktis, kurias rungtynes stebėti.
Bilietai – už šimtą litų
Dalis bilietų, kurie, kaip būdavo nuolat skelbiama, parduoti, atsidūrė prekybininkų rankose. Nors spekuliuoti bilietais draudžiama, tačiau prekybininkų akcijos sukėlė abejonių – kad galėtų pretenduoti į bilietą reikėjo įsigyti prekių už tam tikrą sumą.
Paskutinėmis rungtynių dienomis viename Šiaulių prekybos centre pasirodė bilietai už pusę kainos. Bilietai greitai baigėsi, tačiau atsirado „geradarių“, kurie bilietus į tris rungtynes siūlė už pusę kainos – 100 litų. Bilietai nesuklastoti, su visomis apsaugos juostelėmis.
Aktyvūs žiūrovai
Nors bilietus platino ne arena, G. Radavičiaus duomenimis, Šiaulių arena buvo viena iš labiausiai užpildytų – labiau nei Alytuje ir Panevėžyje, kai nežaisdavo Lietuvos rinktinė. Žinoma, pagal parduotus bilietus. Vidutiniškai salėje buvo užpildyta apie keturi tūkstančiai vietų.
Generalinio direktoriaus žodžiais, tai pranoko net Turkijoje vykusį čempionatą, kai pogrupio, kuriame žaidė lietuviai, rungtynėse salė buvo pustuštė, nors mieste – keturi milijonai gyventojų.
„Pramogų salos“ vadovas pasigedo tik didesnio latvių sirgalių aktyvumo. Jo manymu, sirgaliai būtų buvę aktyvesni, jeigu iš šios šalies rinktinės būtų iš anksto tikėtasi daugiau.
Petras BUDRAITIS