Namų areštas jiems anksčiau buvo paskirtas už pasišalinimą iš teismo salės be teismo leidimo.
„Šiuo atveju apylinkės teismo nutartis, kuri buvo skundžiama, yra neteisėta ir nepagrįsta, yra keistina. Viena griežčiausių kardomųjų priemonių pernelyg suvaržo jų teises“, – per posėdį paskelbė teisėja Ieva Gavelytė-Kalytienė.
Apygardos teismo nutartis yra galutinė ir neskundžiama.
Teisėja taip pat sakė, kad, nagrinėjant A. Lobovo ir A. Kandroto skundus, buvo nustatyta, kad jie atvyko į visus vykusius teisiamuosius posėdžius.
„Teismas sutinka, kad išėjimas be teismo leidimo yra netoleruotinas, bet pažymi, kad įstatymas numato švelnesnes priemones, pasišalinusiems iš teismo salės be teismo leidimo“, – teigė teisėja I. Gavelytė-Kalytienė.
Vilniaus miesto apylinkės teismas namų areštą abiem kaltinamiesiems paskyrė, motyvuodamas tuo, kad taip siekiama užtikrinti netrukdomą riaušių bylos nagrinėjimą teisme.
„Neaišku, kokiu būdu skirta kardomoji priemonė – namų areštas – užtikrins siekiamą rezultatą – netrukdomą bylos nagrinėjimą teisme“, – sakė teisėja.
Prokuroras prašė šių kaltinamųjų suėmimo, tačiau bylą nagrinėjantis Vilniaus miesto apylinkės teismas birželį skyrė namų areštą pusei metų nuo 21 iki 6 val., abu kaltinamieji įpareigoti būti savo gyvenamosiose vietose.
Pasipiktino priimtu sprendimu
Gegužę vykusiame posėdyje 18 kaltinamųjų pasišalino iš teismo salės, kai kurie grįžo į popietinį posėdį. Anksčiau buvo paskelbta, kad atmetamas nušalinimas teisėjui Mindaugui Striaukui, tai papiktino kai kuriuos kaltinamuosius.
Prašymą nušalinti teisėją A. Kandrotas motyvavo tuo, kad 2020 metų gegužės 20 dieną šis buvo sulaikytas neblaivus, tačiau išsaugojo darbą. Kiti neblaivūs sulaikyti teisėjai neteko darbo.
A. Kandrotui iki tol nebuvo paskirta jokia kardomoji priemonė. Jis į minėtą popietinį posėdį gegužę sugrįžo. „Kad čia politinė byla, kad galėtų paneigti, kad čia politinis užsakymas gali būti didžiulis. Man po šiai dienai nesuprantama, kaip vienintelis M. Striaukas išsaugojo darbo vietą“, – per Vilniaus apygardos teismo posėdį, nagrinėjant skundą dėl kardomosios priemonės pirmadienį sakė A. Kandrotas.
Jis teigė, kad apylinkės teismo patalpos neatitiko reikalavimų, o kita kaltinamoji Astra Genovaitė Astrauskaitė nualpo dėl deguonies stygiaus. A. Kandrotas teigė, kad jį apžiūrėję greitosios medikai rekomendavo vykti į ligoninę, tačiau jis sugrįžo į posėdį.
„Rizikavau savo sveikatos būkle, ne be reikalo greitoji į ligoninę neveža“, – teigė jis. A. Kandrotas mano, kad paskirtas namų areštas yra apylinkės teismo kerštas už pareikštą nušalinimą teisėjui M. Striaukui.
„Procesas vyksta su pažeidimais, kodėl iš 15-20 žmonių iš salės išėjusių kardomosios keičiamos tik dviem asmenims? Tai trukdo mano politinei veiklai, kas galėtų paneigti, kad didžiosios partijos taip bando apriboti? Trukdoma ir mano susitikimams su rinkėjais“, – sako A. Kandrotas. Jis viešai skelbė, kad kuria Celofano partiją ir žada dalyvauti rinkimuose.
A. Kandrotas prieš kurį laiką taip pat viešai paskelbė, jog kitąmet ketina kandidatuoti ir į prezidentus. „Aš tikrai eisiu, užsiregistruosiu, tikrai sudalyvausiu, o gal ir laimėsiu – čia jau ne nuo manęs priklauso“, – vienoje tinklalaidėje „Youtube“ teigė jis.
A. Kandroto advokatas Erikas Rugienius tvirtino, kad kardomoji priemonė paskirta nepagrįstai, ji neproporcinga, klientas procesui nesutrukdė – byla, kaip vyko, taip ir vyksta.
A. Kandrotas ir jo advokatas taip pat tvirtino, kad pažeistas draudimas taikyti dvigubą sankciją už tą patį pažeidimą – skirtas ir namų areštas, ir bauda. A. Kandrotui buvo skirta 300 eurų bauda, o A. Lobovui – 500 eurų bauda.
A. Lobovas teismo posėdyje nedalyvavo, tačiau jis dėstė analogiškus argumentus, kaip A. Kandrotas. „Kaip mano miegojimo vieta susijusi su teismo darbu, kai namų areštas skiriamas tam laikui, kai teismas nedirba? Koks tada skirtumas, ar aš miegu namuose Palangoje, ar Kulautuvoje?“, – klausė A. Kandrotas, replikuodamas į motyvą, kad kardomoji jam paskirta siekiant užtikrinti sklandų teismo darbą.
Tuo metu prokuroras Edmundas Bagdonas prašė palikti nutartį dėl kardomųjų abiem kaltinamiesiems. Prokuroras teisme pabrėžė, kad šia kardomąja priemone teismas reagavo į proceso dalyvių elgesį, ji skirta netrukdomam bylos nagrinėjimui užtikrinti..
Teisiami 87 asmenys
Kaltinimui riaušių prie Seimo byloje yra pareikšti 87 asmenims.
Riaušės prie parlamento rūmų Vilniuje kilo 2021 metų rugpjūčio 10-osios vakarą po mitingo prieš Vyriausybės ribojimus, skirtus imuniteto nuo koronaviruso neturintiems ir nesitestuojantiems žmonėms.
Pasibaigus Seimo posėdžiui dalis protestuotojų užtvėrė išėjimus iš parlamento rūmų bei išvažiavimą iš vidinio kiemo. Prieš protestuotojus policija panaudojo ašarines dujas, šie savo ruožtu mėtė į pareigūnus akmenis.
Policija pažymi, kad organizuoto mitingo metu ir po jo grupė asmenų „organizavo ir išprovokavo žmonių sambūrį viešai smurtauti, niokoti turtą ar kitaip pažeisti viešąją tvarką“, riaušių metu asmenys tai ir darė, panaudojo sprogmenis bei pasipriešino policijos bei Viešojo saugumo tarnybos pareigūnams.
Ši byla apylinkės teisme toliau bus nagrinėjma trečiadienį.
