Bemaž 20 tūkst. Litų ir patalpas Elektrėnuose skyrė valstybė čečėnų nacionalinių duonos gaminių kepyklai. Prieš kelis mėnesius į iškilmingą kepyklos atidarymo ceremoniją sugužėjo gausus būrys valdininkų su socialinės apsaugos ir darbo ministre Vilija Blinkevičiūte priešakyje.
("News Bridgepix" nuotr.)
Tačiau pastaruoju metu nei čečėnų, nei jų duonos gaminių elektrėniškiai nemato.
Prieš keturis mėnesius Elektrėnuose padedant šio miesto savivaldybei ir Socialinės apsaugos ir darbo ministerijai buvo atidaryta čečėnų nacionalinių duonos gaminių kepykla „Berkat“. Kepyklos savininkai – trečius metus Elektrėnuose gyvenantys Movludinas ir Alpatu Zakrijevai.
Parama Zakrijevų šeimai buvo skirta įgyvendinant specialią valstybės paramos programą, skirtą Lietuvoje prieglobstį gavusiems užsieniečiams.
Valstybė čečėnų kepyklai skyrė beveik 20 tūkst litų: Elektrėnų savivaldybė skyrė 4 tūkst. litų, dar 13 tūkst. litų buvo atseikėta per Vyriausybę. Be to, savivaldybė pasirūpino, kad čečėnai įsikurtų jai priklausančiame pastate.
Elektrėnuose gyvena gausi čečėnų bendruomenė. Dauguma šio miesto čečėnų bendruomenės narių yra pabėgėliai iš karo nusiaubtos Čečėnijos. Pasak Elektrėnų savivaldybės administracijos direktoriaus Henriko Petrausko, Zakrijevai yra padorūs žmonės, mieste gyvena jau daugiau nei trejus metus, tad atsižvelgusi į tai vietos valdžia nutarė jiems pagelbėti.
Tačiau jau kelias savaites elektrėniškis nemato nei čečėnų, nei jų duonos gaminių. „Kiek kartų buvau užėjęs, tiek jie nedirbo. Visuomet uždaryta. Tą patį jums galėtų pasakyti ir mano kaimynai bei bendradarbiai“, - „Respublikai“ sakė elektrėniškis Vladas A.
H. Petrauskas tvirtino, kad iš pat pradžių abejojo, ar čečėnų kepyklai pavyks sėkmingai veikti. „Mažytė ta kepykla. Mes iš pat pradžių žiūrėjome skeptiškai dėl viso to reikalo. Nors pas juos ir skanu, bet mūsų žmonės labiau pratę prie mūsų duonos ir pyragų. Ko gero, jiems sudėtinga mūsų rinkoje“, - spėliojo administracijos direktorius.
Jei čečėnų verslas nunyktų ir jie nuspręstų jo atsisakyti – jokių pinigų grąžinti jie neprivalėtų. H. Petrauskas svarstė, jog čečėnų kepyklos patalpas galima būtų panaudoti „lietuviškiems pyragėliams kepti“, tad savivaldybė nuostolių neturėtų.
Tačiau pats „Berkat“ savininkas M. Zakrijevas siūlo dar nelaidoti jo verslo. „Susidūrėme su nedidelėmis problemomis, todėl nusprendėme kurį laiką nutraukti savo veiklą. Be to, vasaros pradžioje atostogavome. Dabar bandome savo produkcijai ieškoti realizavimo vietų Vilniuje ir Elektrėnuose. Šiaip yra gana sudėtinga, tačiau atsisakyti savo verslo neketiname“, - „Respublikai“ sakė M. Zakrijevas.