Čaplinskas: reikia turėti planą, kas bus, kai imunitetas po skiepo nuo Covid-19 išnyks

Nuo kai kurių ligų skiepijamės nuolat, tačiau, kad nesusirgtume kitomis, užtenka vieno ar dviejų skiepų per visą gyvenimą. O kaip bus su Covid-19? Pakaks jau gautų dviejų vakcinos dozių ar reikės skiepytis kasmet? Tai klausimas, į kurį atsakymo dar nėra, tad ir Lietuva jokio plano dėl revakcinacijos neturi. Tačiau profesorius Saulius Čaplinskas sako, kad rūpintis revakcinacija reikia jau dabar.

Skiepytis nuo gripo reikia kasmet, nuo erkinio encefalito jau gavus pirmas tris dozes paprastai reikia skiepytis kas trejus–penkerius metus. Tačiau, pavyzdžiui, nuo tymų užtenka pasiskiepyti du kartus vaikystėje ir imunitetas paprastai susidaro visam gyvenimui.

Kaip bus skiepijantis nuo Covid-19? Ar skiepytis reikės periodiškai kas metus ar gali užtekti tų dviejų vakcinos dozių, kurias gauname dabar? Atsakymo kol kas nežino niekas, tačiau apžvelgiant turimus duomenis, galima spėti, jog nuo Covid-19 reikės vakcinuotis dar ne kartą.

Profesorius Čaplinskas: imunitetas gali išnykti

Imunologas, profesorius S. Čaplinskas sako, kad nuo Covid-19, ko gero, reikės skiepytis kaip ir nuo gripo – reguliariai, gal net kelis kartus per metus. Šiuo metu užsienyje dar yra atliekami tyrimai ir bandoma išsiaiškinti, kada gyventojams reikės revakcinuotis, tačiau kokie bus tyrimų rezultatai, nuspėti dar anksti.

Prielaidą, kad nuo Covid-19 skiepytis reikės periodiškai, galima daryti atsižvelgiant į jau žinomus faktus. Kaip sako profesorius, pirma, yra žinoma, kad persirgus Covid-19, koronavirusu galima užsikrėsti dar kartą.

„Kadangi jau aišku, kad taip gali atsitikti, kad imunitetas iš vienos pusės, susiformuoja, iš kitos pusės, jis silpsta, pagal tai, ką sako dabartinių mokslinių tyrimų duomenys – pakartotinės infekcijos rizika nėra didelė, bet ji galima, o persirgus bent septyniems mėnesiams susiformuoja stipri apsauga.

REKLAMA

Galbūt po kiek laiko ši mokslinė nuostata pasikeis. Dabar sako, kad septyniems mėnesiams turėtų užtekti to imuniteto. Atitinkamai ir pasiskiepijus. Tyrimų duomenys rodo, kad paskui su laiku imunitetas silpsta, ypač atminties ląstelės. Jų pradeda nuosekliai mažėti ir ateina toks laikas, kad net persirgusiam žmogui atitinkamai ir pasiskiepijusiam taip bus, antikūnų gali būti neberasta“, – tv3.lt aiškina S. Čaplinskas.

Šiuo metu, kaip sako profesorius, nustatyta, kad maždaug 76 dienas po užsikrėtimo ar skiepo imunitetas išlieka stabilus. Nuo 76 dienos imuninis atsakas ima silpnėti, dar maždaug po 50-ies grįžta į pirmykštį lygį ir gali išnykti.

Dabar Lietuvoje skiepijama trijų kompanijų vakcinoms: „Pfizer“, „Moderna“ ir „AstraZeneca“. Visomis šiomis vakcinomis gyventojai šiuo metu yra skiepijami du kartus, „Pfizer“ ir „Moderna“ praėjus atitinkamai 21 ir 28 dienoms po pirmos dozės, o „AstraZeneca“ – maždaug 12 savaičių praėjus. Kaip aiškina S. Čaplinskas, šios dvi skiepo dozės yra laikytinos viena, pirmąja vakcinacija.

Netrukus Lietuvoje bus pradėta skiepyti „Johnson&Johnson“ vakcina, pirmajai vakcinacijai pakaks vienos „Johnson&Johnson“ dozės. Taigi, du kartus pasiskiepijus „Pfizer“, „Moderna“ ir „AstraZeneca“ vakcinomis įgyjamas panašus imunitetas kaip pasiskiepijus viena „Johnson&Johnson“ vakcinos doze.

„Dabar „Johnson&Johnson“ vakcina užteks pasiskiepyti vieną kartą. Kitomis vakcinomis dabar skiepijame du kartus, bet čia yra viena vakcinacija. Tada klausimas, kada reikės revakcinuotis? „Johnson&Johnson“ atveju, antras skiepas, kitų vakcinų atveju, būtų trečias skiepas, bet taip būtų pirma revakcinacija. Šiai dienai į šį klausimą tikslaus atsakymo nėra ir prie to yra dirbama. Lygiai taip pat, kaip mokslininkai studijuoja, ar galima būtų revakcinuotis kita vakcina“, – sako S. Čaplinskas.

Ar galima revakcinuotis kito gamintojo vakcina?

Šiuo metu Jungtinėje Karalystėje yra atliekamas tyrimas, kurio metu siekiama išsiaiškinti, kokį efektą žmogaus imunitetui duoda skiepijimas dviem skirtingomis vakcinomis nuo Covid-19.

REKLAMA

Lietuvoje dabar yra skiepijama dviejų rūšių vakcinomis – mRNR ir vektorių. Prie mRNR yra priskiriamos „Pfizer“ ir „Moderna“ vakcinos, o prie vektorių – „AstraZeneca“.

Vakcinose mRNR yra genetinės viruso informacijos, kurią gavus, žmogaus organizmas sugeba gaminti SARS-CoV-2 viruso paviršiaus spyglio baltymą. Jį pagaminus, vakcinos medžiaga organizme sunaikinama, o imuninė sistema, atpažinusi svetimą baltymą, pradeda gaminti antikūnus ir aktyvuoja T ląsteles. Po vakcinacijos į organizmą patekus SARS-CoV-2 virusui, imunitetas atpažįsta jo paviršiaus baltymą, aktyvuoja imuninį atsaką ir virusą sunaikina.

Vektorių vakcinos yra pagamintos naudojant susilpnintą nekenksmingą virusą, kitokį negu Covid-19 sukeliantį SARS-CoV-2 virusą. Į Covid-19 nesukeliančio viruso sudėtį yra įterpta genetinė SARS-CoV-2 viruso informacija. Kai šis vektorius yra suleidžiamas į žmogaus organizmą, yra gaunama informacija, kaip pagaminti SARS-CoV-2 viruso paviršiaus baltymą. Jį imuninė sistema atpažįsta, reaguoja ir aktyvuoja antikūnų gamybą, T ir B limfocitus, kur informacija yra išsaugoma. Po vakcinos užsikrėtus SARS-CoV-2, imunitetas aktyvuojasi, virusas sunaikinamas.

S. Čaplinskas sako, jei pasaulyje vis dėlto bus nuspręsta revakcinuotis, gali būti, kad tai padaryti bus leidžiama ir ne būtinai tokia pačia vakcina, kurios pirmąjį pilną skiepą gyventojai jau yra gavę.

„Atsakymai į šį klausimą bus. Mano prognozės yra, kad turbūt bus galima skiepytis ir visiškai kitos rūšies vakcina. Vis tik visos vakcinos yra kuriamos taip, kad pagrindinis taikinys yra smaigalio baltymas. Šiuolaikinės technologijos leidžia gana greitai modifikuoti vakciną, priklausomai nuo to, kaip keisis tas smaigalio baltymas, kaip keisis jo struktūra, atitinkamai bus greitai modifikuojamos vakcinos“, – komentuoja S. Čaplinskas.

Profesorius priduria, kad gali prireikti laiko, kol bus išsiaiškinta, ar bus galima revakcinuotis dviem skirtingų tipų vakcinomis, mat galbūt reikės atlikti naujus klinikinius tyrimus, o jie gali užtrukti.

REKLAMA

Lietuva revakcinacijos plano neturi, bet turėti reikėtų

Portalas tv3.lt jau anksčiau domėjosi, ar Lietuva turi revakcinacijos planą. Dar vasarį klausėme Sveikatos apsaugos ministerijos (SAM), ar yra žinoma, kada Lietuvoje būtų vakcinuojami pirmą vakcinaciją (dvi skiepo dozes) gavę žmonės. Tuo metu SAM atsakė, kad kol kas jokių parengtų rekomendacijų nėra. Pasiteiravome ir kovo pabaigoje, SAM žurnalistams pateikė tą patį atsakymą.

Profesorius S. Čaplinskas sako, kad Lietuvai planą turėti visgi praverstų. Kaip dabar rodo preliminarūs duomenys, imunitetas gali išnykti po septynių–devynių mėnesių. Šiam laikui praėjus, Lietuvoje jau bus šaltesni orai, prasidės peršalimo ligų sezonas.

Kaip sako profesorius, virusas niekur nedings, todėl jau dabar reikia planuoti ateities žingsnius, kuo greičiau vakcinuoti gyventojus ir juos tinkamai informuoti.

„Pagrindinis dalykas, kad jau dabar reikia galvoti ir suprasti, žiūrėti į laiko perspektyvą. Greitai praeis tas pusmetis, kai reikės tuos žmones, kurie jau buvo paskiepyti arba tuos, kurie buvo persirgę, vėl skiepyti tam, kad būtų pastoviai kolektyvinis imunitetas.

Iš kitos pusės, brazilų duomenys gana aiškiai rodo, kad 76 proc. gyventojų vienoje teritorijoje buvo persirgę ir virusas toliau plito. Reiškia, natūraliu būdu nesusiformuoja imunitetas ir persirgusiems palaipsniui jis silpsta.

Paprasčiausiai reiktų daugiau galbūt, aiškiau komunikuoti su žmonėmis, teikti mokslu pagrįstą informaciją ir teikti ją proaktyviai, kad žmonės galėtų priimti informuotą sprendimą, kaip jam reikia elgtis, kad neplistų virusas“, – komentuoja S. Čaplinskas.

Vargu, ar pavyks paskiepyti 70 proc. suaugusiųjų

Paklaustas, kaip vertina iškeltą tikslą iki vasaros pradžios paskiepyti 70 proc. suaugusiųjų, S. Čaplinskas sako, kad tai įgyvendinti gali būti sunku. Pirmiausia, skiepytis gali sutikti toli gražu ne visi gyventojai.

REKLAMA

„Tai, kad iškeltas toks tikslas, vienareikšmiškai yra labai teisinga ir gera iniciatyva, turime turėti tikslą, ko mes siekiame apibrėžtame kažkokiame laike. Net jeigu ir būtų pasiekta, kad 70 proc. rizikos grupės žmonių, 70 proc. suaugusių ar panašiai būtų paskiepyti bent viena doze, tai nereiškia, kad būtų visiškai sustabdytas viruso plitimas ir būtų pasiektas kolektyvinis imunitetas, nes kur dar vaikai, kur dar tie žmonės, kurie atsisakys skiepytis ir panašiai“, – sako S. Čaplinskas.

Taip pat pasiekti iškeltą tikslą gali kliudyti ir turimos vakcinos kiekiai. Profesorius sako, kad nereikėtų vakcinos laikyti nenaudojamos, o kaip tik kuo labiau žeminti prieinamumo slenkstį ir suteikti galimybę pasiskiepyti kuo daugiau gyventojų.

„Pagalvokime patys, jeigu mes paskiepysime jauną žmogų, kuris neišplatins paskui daug viruso, jis neišplatins ir tam senjorui, kuris paskui gali susirgti labai sunkiai. Dabar kai kurie senjorai, visgi virš 85 m. žmonių pas mus gana daug liko dar nepaskiepyti, tai čia jau yra blogai. Šiandienos duomenys rodo, kad sunkiai serga, miršta ir reanimacijoje būna vis tik didelis nuošimtis žmonių, kam virš 85 m. Tai reiškia, pirmas targetas, paskiepyti pirmiausia pačius vyriausius senjorus, nebuvo dar įgyvendintas“, – vertina S. Čaplinskas.

Šiuo metu, kaip pastebi profesorius, pernelyg koncentruojamasi į viruso atmainas. Reikėtų turėti omenyje, kad virusas plinta skirtingai, gali mutuoti, todėl yra svarbu jį sekti. Kaip pastebi S. Čaplinskas, šiuo metu užsikrėtimo atvejai Lietuvoje nėra tinkamai atsekami.

„Izraelio tyrimas rodo, kad nuo vieno iki penkių proc. užsikėtusių žmonių sąlygoja paskui 80 proc. antrinių užsikrėtimo atvejų. Pas mus taip ir iki šiol nėra aiškių židinių plitimo, židinių ištyrimų. Jų žemėlapio, vien tik pasakyti, kad organizacijoje kažkurioje užsikrėtė 10, 20, 30 ar kiek žmonių tai čia nėra židinio ištyrimas kas nuo ko, kada užsikrėtė, kad užkirstume kelią plitimui.

REKLAMA

Šia prasme labai svarbu, kad kuo greičiau būtų paskiepyti tiek jauni žmonės, kurie yra aktyvūs, platina virusą ir gali užkrėsti tą senjorą, kuris gali sunkiai susirgti, neišgyventi“, – komentuoja S. Čaplinskas.

Šiuo metu gyventojai yra skiepijami vadovaujantis sveikatos apsaugos ministro nustatyta prioritetine tvarka. Visą informaciją apie vakcinavimą, vakcinas ar kitus su Covid-19 susijusius klausimus galima rasti koronastop interneto tinklalapyje.


Rašyti komentarą...
N
Nebus jokio
2021-04-10 06:04:45
Pranešti apie netinkamą komentarą
Kolektyvinio imuniteto, nes komersantai pasidarys biznį ir praeis ta sezoninė baimės sloga. Medikų ir farmacininkų suokalbis korupcinėms valdžioms ir žurnalistams padedant. Žmonių mirtingumas pasaulyje padidėjo ir sudaro 70 proc. nuo streso ir nevilties sukeltų komplikacijų, o ne nuo beviltiškų ir leisgyvių senukų mirštančių reanimacijoje nuo covido metų metais. Puota maro metu...
Atsakyti
-18

J
Jane
2021-04-10 06:45:05
Pranešti apie netinkamą komentarą
JK mokslininkas: hospitalizacijoa ir mirčių padidėjimas dominuoja tarp paskiepytu dviem vakcinos dozėmis. O pas mus ar yra tokie tyrimai. 100 procentų garantuoju kad nėra. Todėl kad visiems dzin
Atsakyti
-5

S
Spiglys
2021-04-10 07:28:15
Pranešti apie netinkamą komentarą
Jei covid 19 yra gripas, tai norintys turės skiepitis kas met. Bet jeigu žmonės nesiplaus rankų, savo rūbų, patalynės ir nesilaikys asmeninės higienos - nepadės jokie skiepai.
Atsakyti
-4

SKAITYTI KOMENTARUS (57)
REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA
×

Pranešti klaidą

SIŲSTI
REKOMENDUOJAME
×

Pranešti klaidą

SIŲSTI
Į viršų