Tautiečiai, pasiūlę idėjas, kaip ateityje panaudoti įkalinimo įstaigų patalpas, fantazija akivaizdžiai nesiskundžia. Be įprastų idėjų įrengti viešbučius ar komercinius centrus, kalėjimus siūlyta ir išparduoti po plytą, ir įkurti juose... siaubo kambarį.
Teisingumo ministerija klausė žmonių nuomonės, kas galėtų įsikurti vietoj įkalinimo įstaigų, kurias planuojama iškelti iš miestų centrų – Vilniaus, Marijampolės, Šiaulių ir Panevėžio. Visos išsakytos mintys bus perduotos įkalinimo įstaigų pertvarkos galimybių studiją rengiantiems ekspertams. Jie įvertins pasiūlymus ir suprojektuos valstybei naudingiausius pertvarkos modelius.
Panaudos kitiems tikslams
Tokia studija reikalinga, nes vykdant laisvės atėmimo įstaigų pertvarką iki 2017 metų dabartiniai miestų centruose esantys kalėjimai bus perkeliami į naujus pastatus. Panevėžyje Pataisos namai į naują vietą turėtų būti iškelti iki 2017 metų. Kituose miestuose kiek anksčiau. Pusę sumos, reikalingos naujoms įkalinimo vietoms statyti ir rekonstruoti, ketinama surinkti pardavus atlaisvintas dabartines įkalinimo įstaigų patalpas arba galbūt perkėlus į jas kitas įstaigas. Parengta galimybių studija bus teikiama apsvarstyti Vyriausybei, o vėliau ir Seimui.
Nuo tradicinių iki originalių
Pasiūlymų sulaukta ne taip ir mažai, tačiau tikėtasi, kad lietuviai juos labiau pritaikys kiekvienam miestui atskirai, tai yra ką norėtų matyti atlaisvintose patalpose Marijampolėje ar konkrečiai Panevėžyje. Vis dėlto pasiūlymai buvo labiau bendri visiems miestams ir dauguma – pakankamai tradiciniai.
Daugiausia siūlyta kalėjimus paversti viešbučiais, muziejais, įkurti koncertų ir šokių erdves, įrengti amfiteatrus. Taip pat sulaukta nemažai pasiūlymų įrengti komercines patalpas, restoranus, konferencijų centrus, kino sales, naktinius klubus, rekreacijos centrus. Siūlyta įkalinimo įstaigų pastatus pritaikyti senelių namams, studentų bendrabučiams, socialiniam būstui, neįgaliųjų centrui, bibliotekoms, menų dirbtuvėms ar tiesiog gyvenamųjų namų kompleksui.
Ne vienas lietuvis manė, kad pastatuose turėtų įsikurti valstybės institucijos, ir siūlė įkurdinti ištisą teisėsaugos institucijų kompleksą, kur vienoje vietoje būtų policijos komisariatai, teismai, prokuratūra ir pan.
Tačiau sulaukta ir labai originalių pasiūlymų. Pavyzdžiui, siūlyta Lukiškių kalėjimą visai nugriauti ir išparduoti po plytą. Taip pat įrengti specialius namus, kuriuose galėtų laikinai apsistoti atvykusieji dirbti iš kitų miestų. Jie čia galėtų pagyventi, kol įsitvirtins, susiras būstą ar apsispręs – keltis su visa šeima į sostinę ar ne.
Atsirado ir siūlymų įkurti muziejų su siaubo kambariu, panašų į tą, koks yra Londone „Madam Tiuso“ muziejuje. Be to, žmonių nuomone, būtų galima įrengti ir Lietuvos kalėjimų muziejų, kuriame būtų galima išbandyti realias įkalinimo įstaigų sąlygas – nakvynę kalėjimo gultuose, suvalgyti nuteistųjų vakarienę ar pusryčius, pabūti teatralizuotame tardymo kambaryje ir panašiai.
Panevėžys neišsiskyrė
Teisingumo ministro patarėjos Vaidos Vincevičiūtės teigimu, nors ir prašyta nurodyti, kokiame konkrečiame mieste būtų galima pritaikyti siūlomą idėją, tačiau dažniausiai sulaukta bendrų pasiūlymų, tinkančių visiems miestams. Tad, jos teigimu, kiekvieną iš jų galima pritaikyti ir moterų Pataisos namams. „Bet kuris tinka ir Panevėžiui“, – sakė ministro patarėja.
Kodėl taip nutiko, V. Vincevičiūtės teigimu, sunku pasakyti. Gal, kad dauguma įkalinimo įstaigų pastatų yra tipiški ir juose galima pritaikyti idėjas, o galbūt žmonės turėjo bendrą idėją.
Labiau išsiskyrė tik šiauliečiai ir vilniečiai – jie pateikė daugiau būtent saviems miestams skirtų idėjų.
Tiesa, sulaukta ir keleto pasiūlymų konkrečiai Panevėžiui. Tačiau jie iš esmės niekuo nesiskiria nuo minėtų. Žmonės siūlė vietoj moterų Pataisos namų įkurti viešbutį ar konferencijų centrą su sporto sale, jaunimo centrą. Kažkas manė, kad kalėjimą būtų galima panaudoti socialiniam būstui įrengti. Tiesa, ar atsirastų tokių, kurie net ir neturėdami savo stogo virš galvos norėtų gyventi gana egzotiškoje vietoje, jau kitas klausimas.
Daiva SAVICKIENĖ