Klaipėdos paplūdimiuose vykstanti akcija „Saugus ir blaivus poilsis pajūryje“ graso pajūrio butelių rinkėjų verslui, tačiau pastarieji nusiteikę optimistiškai.
Į pliažą jie ateina ne maudytis ar degintis, tačiau poilsiautojai netrokšta jų kaimynystės. Į kiekvieną gyvenimo klausimą jie turi universalų atsakymą: „Aš neturiu ko valgyti.“ Sunkiai prakalbinami, šneka tik tada, kai patys užsimano. Įvairaus amžiaus - nuo vaikų iki pensininkų - jie šukuoja kopas, krantą ir šiukšlines, ieškodami alaus butelių ir kitokio turto. Tokia yra paplūdimio „verslininkų“ kasdienybė.
Gėrė, geria ir gers
„Žmonės gėrė, geria ir gers. Jie čia atvažiuoja pasėdėt, pažiūrėt į jūrą ir alaus pagerti. Ir jokie draudimai čia nepadės, nors ir tvorom šitą pliažą aptvertų“, - mano penkiasdešimtmetis Jaroslavas, draugų ir kolegų šaukiamas Jara. Anot jo, išvaikyti alaus mėgėjus iš paplūdimio pajėgtų nebent policija su šunimis, bet ir tai tik trumpam.
Vyras butelius renka nuo 1995-ųjų. Paklaustas, kaip ir dėl ko prasidėjo jo, kaip butelių rinkėjo, karjera, Jara prisimena jaunystę.
„Tarnavau dar sovietinėj armijoj ir taip gavosi, kad valdžia pavedė man prižiūrėti viešąją pirtį. Kartą, bešvenčiat su pulko draugais, man kilo mintis sujungti vyrų ir moterų pirtis į vieną, nes moterų tais laikais kareiviams labai trūko, o bent jau paganyti akis labai norėjosi. Kaip nutariau, taip ir padariau, ši pirtis visiems labai patiko, pulko viršininkas net pareigose mane pakelti žadėjo. Bet po dviejų mėnesių atvažiavusiai inspekcijai ta pirtis kažkuo užkliuvo, po to gavau velnių nuo valdžios. Po šito atsitikimo grįžęs į Klaipėdą labai sunkiai galėjau rasti darbą, pradėjau gerti, o gėrimas ir privedė prie šitokio gyvenimo“, - pasakoja Jara.
Jara teigia, kad vasarą butelių rinkimas - labai pelningas užsiėmimas. Anot jo, dieną gerai padirbėjus, vakare su likimo broliais jau galima gerai užkąsti, atsigerti. O su degtinės butelaičiu ir naktis kopose ne tokia šalta. Atėjus žiemai, dažnas buteliautojas susiranda kokį menkai apmokamą darbą, kiti valkatauja, stengiasi pragyventi žiemą, o pavasarį vėl patraukia į pajūrį.
Konkurencija - mirtina, pinigai - pasakiški
67 metų Elžbieta - „neetatinė“ butelių rinkėja. Garbaus amžiaus senolė butelių rinkti atvyksta iš kito miesto galo tik retkarčiais, ištaikiusi laisvo laiko nuo namų ruošos darbų, ir tik vasarą.
„Sunkus šitas užsiėmimas - tik pamatai, kad kas butelį meta, nespėji pribėgt, o jau kitas iš panosės tą butelį neša“, - atviravo moteris.
Anot Elžbietos, renkant butelius galima ir antrą pensiją prisidurti, bet kur kvepia pinigais, ten ir konkurencija didžiulė. Pensininkė sako, kad dieną kitą pasisukiojęs paplūdimy, susirandi begales priešų.
„Būna čia visokių - vieni metus du pasisukioja ir dingsta kažkur, o kiti jau nuo Stalino laikų čia sėdi. Geria, po to susipyksta dėl tų butelių, būna, kojas, rankas vieni kitiems išsukioja. Dalinasi teritorijomis, bet ką čia pasidalinsi. Su poilsiautojais tai jie nebendrauja, bet tarpusavyje, vienas kitą sutikę, riejasi, niaujasi, kad tik patiems daugiau liktų, daugiau pralakt galėtų“, - pasakojo Elžbieta.
Išgirdusi, kad nuo kitų metų turbūt uždraus gerti alkoholį paplūdimy, senolė piktinasi: „O tai kur tokiems kaip aš reikės dėtis? Dabar gerai, kad tie, kas butelius renka, dar turi už ką maisto nusipirkt, o kai nebeliks ką rinkt? Taigi išeis visi į miestą, ims valkatauti, vogti!“
Ištraukti butelį iš rankų - menas
Trylikametis Aurimas, kitaip nei jo bendraamžiai, į pliažą ateina ne žaisti ar maudytis. Pliažas jam - darbo vieta. Vaikas drąsiai bendrauja su poilsiautojais,. Dauguma butelių rinkėjų - benamiai, kurie velkasi nuo vienos šiukšliadėžės prie kitos, mano Aurimas. Tačiau save jis priskiria prie kitos grupės - apsukrių, galvojančių, tikrų verslininkų.
„Reikia pirmam pribėgti, jei matai, kad žmogus jau baigia gerti alų, gražiai prašyt. Jei matai, kad turi dar alaus, reikia įtikinti, kad būtent tau tuos butelius paliktų, priversti pažadėti net, išaiškinti, kad kiti rinkėjai - blogi, pinigus, gautus už butelius, pragers, o tau valgyt reikia nusipirkt. Reikia žinoti trumpiausią kelią iki parduotuvės, kad taros pridavimas užimtų kaip galima mažiau laiko“, - aiškino jaunasis „verslininkas“.
Sunkiausia dirbti, mano Aurimas, saulėtais savaitgaliais, kai žmonių daug, o butelių „medžiotojai“ dirba šalia vienas kito. Aukščiausia meistriškumo viršūnė, mano berniukas, yra tuomet, kai du rinkėjai pristoja prie gerti alų bebaigiančio žmogaus.
„Jei sugebi įtikinti, kad butelį žmogus turi atiduoti būtent tau, o ne kitam, tuo pačiu metu nesupykinti nei kolegos, nei pačio poilsiautojo, kad tas nepasiųstų kur toliau, reiškia, esi savo srities meistras. Toks menininkas ir Palangoj galėtų uždarbiaut“, - pyškino pokalbininkas.
Vaikas užsimena, kad butelių rinkimas - ne vienintelis paplūdimio valkatų užsiėmimas. Pajūry taip pat klesti smulkūs vagišiai, vogtų daiktų perpardavinėtojai. Pats Aurimas paplūdimy yra radęs peilį, du laikrodžius.
Paklaustas, kas bus, jei kitais metais uždraus gerti alkoholinius gėrimus pliaže, jis ramiai atsako, kad dabartinė situacija turbūt nesikeis: „Butelių rinkėjai - tokia liaudis, kuriai įstatymai mažai rūpi. Jei uždraus alų gert, rasim kitur tų butelių“.
Dominykas GRIEŽĖ
