„Rusija tyčiojasi iš bet kokių pasiūlymų pasiekti paliaubas ir taiką. Karo spektaklis Raudonojoje aikštėje buvo vienintelis prezidento Putino interesas, susijęs su paliaubomis. Tai yra apgaulė“, – pirmadienį Briuselyje prieš ES Užsienio reikalų tarybą kalbėjo ministras.
Pasak jo, privalu toliau išlaikyti politinį spaudimą Rusijai, o tam pasitarnautų stiprus 21-asis Bendrijos sankcijų paketas Maskvai.
Trumpas paliaubas paskelbė penktadienį
D. Trumpas apie paliaubas paskelbė penktadienį, teigdamas, kad abi pusės susitarė trims dienoms nuo šeštadienio nutraukti visus kinetinius karo veiksmus, taip pat apsikeisti po 1 tūkst. belaisvių.
Ukrainos oro pajėgų duomenys parodė, kad tolimojo nuotolio Rusijos dronų smūgių, palyginti su laikotarpiu prieš paliaubas, sumažėjo, tačiau pareigūnai vis tiek pranešė apie nukentėjusiuosius.
Tuo metu Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis sekmadienį pareiškė, kad Kremlius toliau vykdo puolamąsias operacijas.
Pats Rusijos prezidentas Vladimiras Putinas po Maskvoje vykusio sumažinto masto parado tikino, kad karas Ukrainoje rimsta.
K. Budrio teigimu, Europa tokių pareiškimų neturėtų vertinti rimtai.
„Turėtume rimtai vertinti tai, kas iš tikro vyksta, tai, kad Rusija iškart po to, kai pasiūlė paliaubas, jas pažeidė“, – tikino ministras.
Kremliaus šeimininkas taip pat pasiūlė ilgametį savo sąjungininką ir draugą, buvusį Vokietijos kanclerį Gerhardą Schroederį (Gerhardą Šrioderį) kaip tarpininką kare Ukrainoje.
82 metų G. Schroederis išliko artimas Kremliaus lyderiui ilgą laiką po to, kai paliko postą, ir nuo 2022 metų, kai Rusija įsiveržė į Ukrainą, laikėsi atokiau nuo daugumos Vakarų lyderių.
K. Budrys į tokį siūlymą sureagavo neigiamai bei tikino, jog nevertėtų kalbėti apie asmenis, galinčius vykdyti dialogą su Maskva. Jo teigimu, svarbu toliau išlaikyti spaudimą.
Briuselyje viešintis K. Budrys dvišaliu formatu susitiks su Ukrainos užsienio reikalų ministru Andrijumi Sybiha.
Jie pasirašys bendrą deklaraciją, kuria Lietuva įsipareigos skirti daugiau nei 10 mln. eurų paramos iniciatyvoms, susijusioms su vaikų grąžinimu, psichologine ir medicinine reabilitacija, globos sistemos stiprinimu bei atsakomybės už nusikaltimus užtikrinimu.
„Turime reaguoti į visus Rusijos nusikaltimus, padarytus Ukrainoje, ypač į tuos, kurie susiję su Ukrainos vaikų grobimu“, – sakė K. Budrys.
„Yra tam tikros priemonės, kurios mums leidžia matyti (pagrobtus – BNS) vaikus. Mums reikia didesnio šalių indėlio ir paramos – tiek finansinės, tiek politinės, taip pat teisinės pagalbos šiuo klausimu“, – kalbėjo jis.
Nuo Rusijos invazijos 2022 metais karas Ukrainoje nusinešė šimtus tūkstančių gyvybių ir tapo kruviniausiu Europoje nuo Antrojo pasaulinio karo laikų.
Kviečiame atrasti naują tv3.lt turinį! Nuo šiol portale jūsų laukia ne tik kasdien nauji testai, bet ir kryžiažodžiai – išbandykite savo žinias, spręskite ir smagiai praleiskite laiką.
