„Mūsų pozicija remiasi NATO dimensija – Latvija yra NATO dalis ir branduolinio atgrasymo planas mums galioja. Taigi, jeigu tai bus nacionalinis, kolektyvinis interesas dislokuoti tokius ginklus, toks sprendimas bus vienaip ar kitaip priimtas reikiamų tarnybų Latvijoje“, – trečiadienį žurnalistams kalbėjo Lietuvoje viešintis E. Rinkevičius.
Rinkevičius: branduolinių ginklų dislokavimas Latvijoje – tik gavus institucijų ir NATO pritarimą
Jo teigimu, draudimo dislokuoti branduolinius ginklus Latvijos teisės aktuose nėra, tačiau priimant šį sprendimą konsultacijos su NATO sąjungininkais yra būtinos.
„Jeigu branduoliniai ginklai būtų dislokuojami Latvijoje, tie sprendimai būtų priimti tik pasikonsultavus su mūsų NATO sąjungininkais“, – prezidentūroje kalbėjo E. Rinkevičius.
Jo teigimu, draudimo dislokuoti branduolinius ginklus Latvijos teisės aktuose nėra, tačiau priimant šį sprendimą konsultacijos su NATO sąjungininkais yra būtinos.
„Jeigu branduoliniai ginklai būtų dislokuojami Latvijoje, tie sprendimai būtų priimti tik pasikonsultavus su mūsų NATO sąjungininkais“, – prezidentūroje kalbėjo E. Rinkevičius.
Atsižvelgiama į saugumo situaciją
Savo ruožtu prezidentas Gitanas Nausėda tikino, jog sprendimą išbraukti Konstitucijos nuostatą, draudžiančią dislokuoti branduolinį ginklą Lietuvos teritorijoje, siekiama priimti atsižvelgiant į pasikeitusį saugumo lygį regione.
„Šioje vietoje, manau, kad tiesiog reikia šį straipsnį panaikinti, nors esmė ir fundamentai nesikeičia – Lietuva ir toliau liks niekam negrasinanti valstybė, kuri rūpinasi tik savo ir, be jokios abejonės, viso NATO saugumu ir gynyba“, – kalbėjo G. Nausėda.
Vis tik prezidentas pabrėžė, kad Konstitucijos 137-ojo straipsnio panaikinimas savaime nereiškia, jog Lietuvoje bus imtasi dislokuoti branduolinius ginklus. Jo teigimu, tai tėra priešiškų valstybių atgrasymo priemonė.
„Šį sprendimą reikia priimti tik kaip siekį naudotis visais NATO instrumentais, kurių tikslas yra sukurti patikimą atgrasymą, kad jokia kita kaimynė ar ne kaimynė valstybė neturėtų pagundų testuoti NATO organizacijos vienybę“, – akcentavo šalies vadovas.
Svarstoma Seime
Kaip skelbė ELTA, praėjusią savaitę Seimas po pateikimo pritarė iniciatyvai išbraukti 137-ąjį Konstitucijos straipsnį, draudžiantį Lietuvoje dislokuoti branduolinį ginklą.
Seimo pirmininkas Juozas Olekas teigė, kad galutinį sprendimą realu priimti iki parlamento rudens sesijos pabaigos.
137-asis Konstitucijos straipsnis numato, kad šalies teritorijoje negali būti tiek masinio naikinimo ginklų, tiek užsienio valstybių karinių bazių – tai reiškia absoliutų draudimą, ši nuostata taikoma nepriklausomai nuo NATO kolektyvinės gynybos poreikių ar Rusijos agresijos grėsmės.
Tai taip pat reiškia, jog Lietuvoje dabar branduoliniai ginklai negali būti dislokuoti net ir tuo atveju, jei tai būtų vertinama kaip būtina NATO atgrasymo sistemos dalis arba jeigu to reikėtų Lietuvos bei sąjungininkų gynybai.
Taigi siūlomu pakeitimu būtų pašalintas iš anksto nustatytas konstitucinis apribojimas Lietuvai, kilus agresijos grėsmei ar agresijos atveju, pasinaudoti visu NATO atgrasymo potencialu, įskaitant ir branduolinį ginklą.
Kviečiame atrasti naują tv3.lt turinį! Nuo šiol portale jūsų laukia ne tik kasdien nauji testai, bet ir kryžiažodžiai – išbandykite savo žinias, spręskite ir smagiai praleiskite laiką.
