Apie tai, naujienų portalo tv3.lt laidoje „Dienos pjūvis“ diskutuoja Vilniaus universiteto Komunikacijos fakulteto Politikos komunikacijos tyrimų centro vadovas Linas Kontrimas ir Vilniaus universiteto Matematikos ir informatikos fakulteto profesorius Darius Plikynas.
Gerbiamas Dariau, mes kalbame apie dezinformaciją, propagandą, bet tai yra gana abstrakčios frazės. Ar jūs savo tyrime įvardijote, kas yra propaganda ir kokias žinutes jūs tyrėte?
D. Plikynas: Taip. Kadangi Baltijos regione dar nebuvo padaryta tokios analitinės propagandos analizės, bent jau mums nepavyko surasti, todėl pradžioje mes ieškojome ekspertų. Buvo ekspertų komandos, ir tos komandos ekspertai ieškojo propagandinių straipsnių – jų surasta buvo apie tūkstantį.
Mes detaliai analizavome tuos propagandos straipsnius: iš ko jie susideda, kokios propagandos technikos ir kokie naratyvai, tada darėme tinkamas analizes: kokie dažnumai, kaip technikos susiję su tomis temomis ar vadinamaisiais naratyvais, ir radome tam tikras sąsajas ir panašiai.
Viena įžvalga: visose Baltijos šalyse dominuoja emocinis poveikis, emocinio poveikio technikos. Pirmiausia žmones užkabina per emocijas, beje, reikia pripažinti, kad labai dažnai tai daro jau ne žmonės, o dirbtinis intelektas – dirbtinio intelekto algoritmai, kurie remiasi didžiaisiais kalbiniais modeliais.
Jie išnagrinėja tam tikrų žmonių grupių psichologinius aspektus, sudaro jų profilius ir tada atitinkamai kuria ir naratyvus, ir atitinkamas propagandos technikų kombinacijas. Čia yra mokslas, ir prie to dirba tam tikrose šalyse institutai.
Mes dar pastebėjome, kad Baltijos šalims yra naudojamas labai panašus propagandos technikų ir naratyvų rinkinys. Faktiškai, mūsų algoritmai, apmokyti ant vienos šalies duomenų, puikiai perkeliami ant kitos šalies, ir puikiai gali atpažinti tuos naratyvus ir propagandos technikas.
Atpažinimas jau pasiekia apie 80–90 proc. tos medžiagos, kurią geba atpažinti mūsų dirbtinio intelekto algoritmai, ta bazė dabar unikali. Mes jau tai perkėlėme pas kolegas į Tartu universitetą, dirbame su jais, mūsų metodiką naudoja ir Latvijos universitetas ir dabar tai tapo Baltijos regiono bendrais tyrimais.
Mes esame unikalioje padėtyje, mes esame tarsi fronte, priešakiniame informacinio karo fronte, ir to negalime ignoruoti. Galbūt tai nėra taip aštriai, taip aktyviai vykdoma pietinėse šalyse ar Vakarų Europoje. Mes esame tas puikus pavyzdys intensyvaus informacinio karo, ir mes galime dalintis savo patirtimi bei analizėmis, kurias turime.
Kokius propagandos naratyvus šiuo metu pastebite?
D. Plikynas: Visose Baltijos šalyse pirmoje vietoje dominuoja nepasitikėjimas valstybinėmis institucijomis. Kadangi visuomenėje, natūralu, yra demokratija, yra įvairios nuomonės, karšti ginčai, diskusijos, tai yra papildomai skatinama iš trečios šalies, siekiant dar labiau sukiršinti visuomenę.
Kitas dalykas – nepasitikėjimas valstybingumu. Ir Latvijoje, ir Estijoje tas pats, ir Lietuvoje: nepasitikėjimas mūsų valstybės idėja, valstybės projektu, taip sakant. Trečias dalykas, trečiuoju lygiu visose Baltijos šalyse faktiškai yra nepasitikėjimas Vakarų institucijomis.
Šie naratyvai visais įmanomais būdais per socialines medijas, kurias sunkiau kontroliuoti, yra iškomunikuojami paslėptąja forma. Jie nuolat, žingsnelis po žingsnelio, veikia, formuoja mūsų požiūrius. To ir siekiama: skaldyti, kelti nusivylimą, mažinti kooperaciją, bendradarbiavimą ir taip toliau.
Galbūt jūs įvardintumėte konkrečiais pavyzdžiais, kas, pavyzdžiui, dažniausiai užsiima emociniu manipuliavimu arba faktų supaprastinimu?
L. Kontrimas: Aš nesu iš tų žmonių, kurie vidinius procesus būtinai iš karto pavadina tuo pačiu vardu, kokiu reikėtų vadinti puolimą iš išorės ir jeigu mes sakome, kad propaganda šiame geopolitiniame momente iš tikrųjų yra ginklas prieš mus, aš siūlyčiau vis dėlto vidinius procesus, vidinę politinę komunikaciją, atskirti nuo termino „propaganda“.
Su reikiama pagarba žiūrėdamas į mūsų politikų ir partijų pastangas kurti politinį naratyvą, jos yra per silpnos kol kas. Jos nesugeba sukurti tokio turinio, kuris pagautų žmones, kuris palankiau leistų vertinti jų idėjas ir išlaikyti tą vertinimą ilgesnį laikotarpį, negu yra dabar, nes dabar tai yra labai pramoginis: „patiko, nepatiko, vėl nusivyliau“.
Aš siūlyčiau pirmiausia terminologiją vartoti labai atsakingai, atsakyti už savo liežuvį, nes negalima sakyti, kad priešo priemonės yra tokios pačios ir viduje.
Kolega dar nepaminėjo to, kas dabar ryškėja – visuomenės skaldymas ir priešinimas grupei prieš grupę. Tai dar vienas iš taikinių, į kurį taikosi mūsų Lietuvos priešai ir čia jie sutinka pagalbininkų, todėl, kad susiskaldymas arba kitokia nuomonė lietuviškoje sąmonėje mums yra būdingi.
Ką mūsų priešai yra apčiuopę, tai kad per šitą susipriešinimą, plius emocinę dedamąją, plius, pavyzdžiui, kokią nors kultūrinę dedamąją, jau atsiranda grupė prieš grupę. Štai tokioje aplinkoje kartais atsiranda politikų, kurie ar dėl nebrandumo, ar dėl išminties trūkumo, bet jie kartais antrina tam skilimo pasakojimui, kuris visuomenę toliau dezorganizuoja, ir tokių mes turime iš visų pusių.
Kai jūs paprašėte pasakyti bent vieną pavardę, aš pasakysiu taip: nėra kadencijos, kad nebūtų užsiimama tokia veikla. Pavyzdžiui, beveik visi valdžią gavę politikai mėgina save pozicionuoti kaip geriečius, o oponentus – kaip blogiečius.
Šioje skirtyje pastebėkite: bet koks politikas praranda savitvardą. Užuot pradėję kalbėti pagarbiai, mandagiai, kaip tai darė senoji, pavyzdžiui, Sąjūdžio karta, dabartinė politikų karta nesivaržo vienas kitą vos ne įstumti į apkasus ir šaudytis. Man atrodo, kad čia jau yra bendros kultūros lygis ir nuosmukis.
Visą „Dienos pjūvio“ laidą kviečiame žiūrėti vaizdo įraše, esančiame teksto pradžioje.
Kviečiame atrasti naują tv3.lt turinį! Nuo šiol portale jūsų laukia ne tik kasdien nauji testai, bet ir kryžiažodžiai – išbandykite savo žinias, spręskite ir smagiai praleiskite laiką.
