Šią savaitę šalies spaudoje Panevėžio miesto meras Povilas Vadopolas pareiškė tiesiai – Šiauliai per toli nuvažiavo, miestas prasiskolino ir grimzta į nemokumo duobę.
Būtų galima manyti, kad P. Vadopolas tik bando nukreipti Finansų ministerijos žvilgsnį nuo savų problemų, rodydamas kitų „nuogą karalių“, jei ne balandį atliktas patikrinimas, po kurio valstybės auditoriai pripažino, kad Šiaulių biudžeto pajamų ir skolų santykis siekiantis 84 proc., tad miestas bankroto ribą senai peržengė.
Tuo tarpu Savivaldybės finansininkai sako, kad Šiauliai, kurių biudžetas šiemet gali būti neįvykdytas 15–20 mln., šiemet dar turi galimybę skolintis. Miesto paskolų portfelis iš bankų siekia apie 67 mln. litų, planuojama paimt dar 12 mln. litų paskolą, tad kitų metų pradžioje savivaldybės skola sieks 80 mln. litų. Savivaldybės finansininkai nebeslepia, kad algų šiemet nebesumokės. Taigi kur dėti kablelį?
Pastaruoju metu viešumon iškilusi tikroji Šiaulių miesto finansinė būklė verčia nerimauti. 2011 m. sausio 12 d. Šiaulių miesto savivaldybės administracijos Finansų skyriaus sprendimo „Dėl Šiaulių miesto savivaldybės 2011 metų biudžeto patvirtinimo“ projekto aiškinamajame rašte skelbiami duomenys rodo, kad 2011 m. savivaldybės biudžeto asignavimai planuojami per 300 mln. litų, iš kurių išlaidoms – per 270 mln. litų, arba beveik 90 proc. visų asignavimų, turtui įsigyti – per 32 mln. litų, arba daugiau negu 10 proc. Asignavimai viršija pajamas daugiau negu 22 mln. litų iš planuojamų skolintis lėšų investicijų projektams finansuoti.
Dabartinė Šiaulių finansinė būklė tokia, kad į miesto biudžetą nesurinkta daugiau negu 8 mln. planuotų pajamų, miestas skendi skolų liūne. 2011 m. Savivaldybės kreditinis įsiskolinimas, ilgesnis negu 45 dienos, sudaro 26 mln. litų, iš kurių 18 mln. litų įsiskolinimas už komunalines paslaugas (šildymą), daugiau nei 4 mln. litų įsiskolinimas už miesto tvarkymo darbus, 0,7 mln. litų įsiskolinimas už lengvatinį keleivių pervežimą. Beveik 1 mln. litų lėšų negauta iš Kelių priežiūros programos.
Tiesa, nors meras Justinas Sartauskas pripažįsta, kad miestas turi skolų, tragiškos padėties jis neįžvelgia.
Žvilgsnis iš šalies
Auditorių išvados ne tokios optimistinės kaip dabartinio Šiaulių miesto vadovo. Jie nustatė, kad miesto biudžeto pajamų ir skolų santykis siekia 84 proc., todėl bankroto grėsmė miestui – daugiau nei reali.
Panevėžio miesto meras Povilas Vadopolas dienraštyje „Panevėžio balsas“ irgi buvo pareiškęs, kad Šiaulių miestui gresia nemokumas. Jo teigimu, Šiauliai – praskolintas miestas.
Savaitraščio „Šiauliai plius“ paprašytas pakomentuoti tokius savo pareiškimus, Panevėžio meras sako turįs sudaręs abiejų miestų lyginamąją lentelę, kurioje matyti, kad Šiaulių miesto finansinė padėtis daug prastesnė nei Panevėžio, kuris, beje, irgi turi didelių sunkumų.
„Visada biudžetus paskaičiuoja Finansų ministerija. Panevėžio miestui savarankiškoms funkcijoms buvo numatyta 85,2 mln., o Savivaldybės taryba patvirtino 113 mln. Skirtumas akivaizdus. Šiaulių miesto rodikliai dvigubai prastesni. Iš viso to galima daryti išvadą, kad prieš rinkimus politikų populizmas, noras laimėti priveda prie negerų dalykų, kurie dabar ir vyksta. Tiek Šiaulių, tiek Panevėžio tuometės valdančiosios daugumos patvirtino tokius biudžetus, kad dabar miestai turi labai daug problemų“, – sakė P. Vadopolas.
Taupys sporto mokyklų, ugdymo įstaigų sąskaita
Šiaulių meras J. Sartauskas įžvelgia kitokias susidariusių finansinių sunkumų priežastis. Jo teigimu, kaltas ne išpūstas priešrinkiminis biudžetas, o pati savivaldybė, kuri neekonomiškai tvarko savo ūkį. Pasak mero, ugdymo įstaigos per daug moka už patarnavimus ir aplinką, todėl susidaro nepagrįstai didelės išlaidos.
Miesto vadovas J. Sartauskas mano, kad Šiauliuose gyventojų ir besimokančiųjų mažėja, todėl reikia pradėti taupyti įvairių ugdymo įstaigų, sporto mokyklų sąskaita. Tam artimiausiu metu ruošiama politinė direktyva. „Mokyklos bus sujungiamos, kai kurios veiks po vienu stogu, kitos bus likviduotos“, – ateities planus vardijo meras. Pasak J. Sartausko, tai neišvengiamas procesas, kadangi miestas „traukiasi“.
„Šiuo metu daug kalbame apie miesto biudžetą todėl, kad būtina ne tik renovuoti, rekonstruoti pastatus ar infrastruktūrą, bet ir realiai žvelgti į nūdienos iššūkius – miesto gyventojų, palyginti su 2000 metais, sumažėjo apie 20 tūkst., o mokinių – nuo 20 tūkst. iki 14 tūkst., t. y. apie 30 proc., taip pat mieste daugėja senjorų. Todėl turime mažinti mokymo įstaigų ir didinti įstaigų, teikiančių paslaugas pagyvenusiems žmonėms, skaičių. Tikiu, kad dabartinė Savivaldybės taryba kartu su miesto bendruomene ras geriausius sprendimus šiems iššūkiams išspręsti“, – sakė meras.
Ir toliau bus „gelbėjamasi“ skolinantis ir karpant
Pasak Šiaulių finansininkų, miesto biudžetas šiemet gali būti neįvykdytas 15 ar net 20 mln. litų, tačiau miestas dar turi galimybę skolintis. Mero J. Sartausko paklausus, ar dabartinis miesto biudžetas yra realus ir „atitinkantis tikrovę“, kaip ir iš ko jį planuojama surinkti, miesto vadovas neslėpė, kad būtini tam tikri biudžeto apkarpymai.
„Šiaulių miesto savivaldybės 2011 m. biudžeto pajamos patvirtintos didesnės, negu faktiškai gauname pajamų. Per septynis šių metų mėnesius negavome 8,3 mln. litų planuotų mokesčių, iš kurių 4,5 mln. gyventojų pajamų mokesčio, 2,3 mln. litų nekilnojamojo turto mokesčio, 1,1 mln. litų gyventojų pajamų mokesčio savivaldybių išlaidų struktūros skirtumams išlyginti, kuris pervedamas iš Finansų ministerijos, 0,2 mln. litų rinkliavų.
Prognozuojame, kad iki metų pabaigos galime negauti 15–20 mln. litų planuotų pajamų. Savivaldybės tarybos rugpjūčio mėn. posėdžiui rengiamas sprendimas dėl savivaldybės biudžeto tikslinimo – apie 9–10 mln. litų bus mažinamas savivaldybės biudžeto pajamų planas ir savivaldybės biudžeto asignavimų planas“, – sakė J. Sartauskas.
Nepaisant to, kad planuojama apkarpyti biudžetą, ateityje numatoma paimti apie 18 mln. paskolą investiciniams projektams. „Tarybos sprendimu dabar planuojama paimti 5,6 mln. paskolą. Be to, jau anksčiau paimta 12 mln. litų paskola investiciniams projektams. Kitų metų pradžioje savivaldybės skola sudarys 80 mln. litų“, – pasakojo Šiaulių miesto savivaldybės Finansų skyriaus vedėja Regina Janušauskienė.
Kyla klausimas, kiek dar bus bandoma įsisenėjusias skolas kamšyti naujomis paskolomis, jei, anot dienraščio „Panevėžio balsas“, Finansų ministerijos pateikti duomenys rodo, kad Šiauliai skolinimosi ribą jau seniai peržengė.
Meras J. Sartauskas tikina, kad ši informacija yra klaidinga. „Šiaulių miesto savivaldybės skola 2011 m. birželio 30 d. sudaro apie 67 mln. litų, arba apie 42 proc. Savivaldybės tarybos patvirtintų 2011 metų biudžeto pajamų, kurios yra beveik 160 mln. litų, neįskaitant iš valstybės biudžeto savivaldybei skiriamų specialiųjų tikslinių dotacijų. Šiaulių miesto savivaldybės skola, atsižvelgiant į 2011 metų patvirtintas biudžeto pajamas, gali būti 111 mln. litų (su papildomu 30 proc. limitu).
Savivaldybės skola neviršija Lietuvos Respublikos 2011 metų valstybės biudžeto ir savivaldybių biudžetų finansinių rodiklių patvirtinimo įstatymo 11 straipsnyje nustatytų skolinimosi limitų“, – tikina meras. Tačiau meras „pamiršta“, kad papildomas 30 proc. limitas yra skiriamas tik investiciniams projektams.
Algų šiemet nebesumokės
Šiaulių miesto finansininkai nebeslepia, kad algų šiemet nebesumokės. „Planuojama, kad 4,2 proc. mažinsime suplanuotą darbo užmokesčio fondą, t. y. pusė mėnesio darbo užmokesčio. Gruodžio mėnesį įstaigos išsimokės tik avansus, o likusią atlyginimo dalį galės išsimokėti sausio mėnesio pradžioje“, – sakė Šiaulių miesto savivaldybės administracijos Finansų skyriaus vedėja R. Janušauskienė.
Visas šių metų Šiaulių miesto biudžetas – apie 304 mln., iš kurių per 160 mln. skirta Savivaldybės savarankiškoms funkcijoms vykdyti. Likusios lėšos – valstybės dotacijos. Planuojamas kitų metų Šiaulių miesto biudžetas – 120 mln. Lt.
Panaši situacija ne tik Šiauliuose
Anot Panevėžio mero P. Vadopolo, netesėtų priešrinkiminių pažadų pasekmės, nepagrįstai išpūsti biudžetai – ne tik Šiaulių mieto, bet ir visos Lietuvos problema. „Per pirmus šešis šių metų mėnesius Panevėžio miestas į biudžetą negavo 10,7 mln. litų. Akivaizdu, kad mes neįvykdome biudžeto ir negalime to padaryti, nes jis neatitinka trikovės. Visa tai – priešrinkiminių pažadų pasekmės. Pažadų buvo daug, o dabar rezultatas toks, kokį turi tiek Šiauliai, tiek Panevėžys. Dar daugiau – ta „mada“ yra visos Lietuvos. Didžioji dalis Lietuvos savivaldybių paskendusios skolose“, – kalbėjo Panevėžio miesto meras P. Vadopolas.
Reikia dirbti, o ne dejuoti
Buvęs miesto meras Genadijus Mikšys, iš kurio miesto vairą į savo rankas perėmė dabartinis Šiaulių miesto meras J. Sartauskas, teigia, kad situacija nėra labai bloga. Paklaustas, ar nesijaučia atsakingas už miestui gresiantį bankrotą, G. Mikšys tvirtina, kad dabar reikia ne dejuoti, o darbus dirbti.
„2007–2011 m. buvo kriziniai metai. Mes Šiauliuose darėme darbus. Taip, visos savivaldybės turi tokias skolas, tik kiti nešaukia, kad bankrutuoja. Jeigu jūs paimtumėte dokumentus, pamatytumėte, kad Vilniaus savivaldybės įsiskolinimai – 69 proc., Druskininkų, kur pavyzdinis miestas, – 47 proc., Šiaulių – 41 proc. Mano nuomone, jeigu vyrai negeba šiandien tvarkytis ir nesupranta, ką daro, ir pradeda dejuoti, kad buvo blogai, tai čia jau jų problema. Reikia dirbti, o ne dejuoti. Jeigu žmonės nesupranta, ką jie čia daro, tada nereikia visko versti ant buvusios valdžios“, – sako eksmeras G. Mikšys.
Panašiais žodžiais teisinasi ne vienas Lietuvos miesto meras. Jie pamiršta, kad Vilnius – šalies sostinė, į kurią visada mažesne ar didesne vorele trauks investuotojai, o Druskininkai skolintas lėšas investavo į miesto ateitį, kurorto įvaizdį bei patrauklumą investuotojams. Šiauliai – nei sostinė, nei kurortas, o miesto ateities vizija niekaip neiškyla iš tirštų miglų.
Kaltų tokiose situacijose niekuomet nebūna. Tiesa, jie yra, tačiau negi kuris nors politikas ims ir prisipažins kur nors suklydęs ar ką nors padaręs ne visai taip, kaip derėjo? Dabartiniam Šiaulių merui J. Sartauskui pateikus klausimus apie esamą finansinę miesto padėtį, atsakymų teko palaukti porą dienų. Tiesa, atsakymai buvo gauti tokie, kokių ir buvo galima tikėtis iš politikų – viskas atrodo neblogai, miestas saugiai vairuojamas į priekį, darbai vyksta ir nesvarbu, kad vienur kitur prabuksuoja.
Ir, žinoma, ko čia jaudintis, juk visuomet galima iš ko nors ką nors atimti, kur nors ką nors sumažinti... Gal ir teisus eksmeras G. Mikšys sakydamas: „Nebankrutuos tie Šiauliai, nereikia čia taip gąsdinti.“ Bankrutuoti gal ir nebankrutuos, bet kieno sąskaita?
