Nuo 1993-iųjų kriminalines temas gvildenantys žurnalistai nuolat sulaukia grasinimų, tačiau iki šiol nesileidžia baimės sukaustomi.
Dėkui Dievui, per 19 nepriklausomos Lietuvos metų nuo samdomo žudiko rankos žuvo tik vienas žurnalistas. 1993 metų spalio 12-ąją Vilniuje karaliavusios „Vilniaus brigados“ smogikai nužudė žurnalistą Vitą Lingį, kuris savo publikacijose nesyk buvo paminėjęs asmenis, artimai susijusius su mafija.
Atrodė, kad ne tik nužudytas šokiruojančią tiesą skelbiantis žurnalistas, bet ir paskelbtas karas žodžio laisvei ir neseniai iš sovietų gniaužtų išsivadavusios valstybės demokratijai.
Spaudimas žurnalistams
Neseniai Lietuvą sudrebinusios mįslingos skerdynės Kaune privertė sunerimti netgi kriminalines istorijas pateikiančius žurnalistinių tyrimų autorius. Nors šiandien jų už audringas diskusijas sukėlusius rašinius ar televizijos reportažus niekas nežudo, nesprogdina laikraščių redakcijų, tačiau kone kasdien jie sulaukia griežtų įpėjimų ar užuominų apie jiems gresiantį pavojų.
Šių eilučių autorius pastarosiomis dienomis taip pat nesyk sulaukė telefono skambučių iš garsios Kauno kriminalinės „šeimos“ daktarų aplinkos, kurie primygtinai „spaudė“ kažkodėl nejudinti kai kurių, iš pirmo žvilgsnio atrodytų nereikšmingų, šios šeimos biografijos detalių.
Planavo išstumti čečėnus
Netrukus po V. Lingio žūties Latvijos sostinėje Rygoje tąkart sulaikytas „brigadininkų“ lyderis Borisas Dekanidzė tuomečiam Vilniaus apygardos prokurorui Gintarui Jasaičiui, tyrusiam mafijos vadeivos įsakymu nužudyto žurnalisto bylą, prasitarė siekęs įvykdyti Lietuvoje politinį perversmą.
„Tais metais „brigadininkai“ ir jos įtakingiausi lyderiai išties galėjo sunaikinti bet kurį priešą. Jų platūs ryšiai driekėsi iki aukščiausių teisėsaugos atstovų kabinetų. Neatmetu, jog jie galėjo bendrauti ir su tuomet silpnai veikusia saugumiečių struktūra.
B. Dekanidzė yra sakęs, kad reikia sunaikinti Vilniuje besiveržusią čečėnų mafiją. Suprask - geriau tegu veikia vietinė mafija. Bet su kriminaliniu pasauliu apskritai reikia kovoti, tad su šiais veikėjais negali būti jokių kompromisų“, - „Balsas.lt savaitei“ teigė valstybinį kaltinimą B. Dekanidzės teismo procese palaikęs buvęs generalinis prokuroras Artūras Palauskas.
1995 metų liepos 13-ąją slaptai, dalyvaujant tiktai Lietuvos vidaus reikalų ministerijos atstovams, iš neobliuotų lentų sukaltoje dėžėje Vilniaus rajone esančiose Karveliškių kapinėse užkastas mirties bausme nuteisto ir sušaudyto B. Dekanidzės kūnas.
B. Dekanidzė buvo artimai susijęs ne tik su tarptautine mafija, bet ir tarptautine rusų gamybos ginkluotės kontrabanda užsiimančios firmos „M&S International” savininkais, jis mėgo linksmintis buvusio aukšto saugumiečių rezidento Baltijos šalyse viloje Rygos kurortiniame priemiestyje Jūrmaloje. Būtent čia ir buvo suplanuota V. Lingio žmogžudystė.
Psichologinis teroras
Nuo 2000-ųjų kriminalines televizijos laidas pristatantis laidos „Akistata” prodiuseris ir vedėjas Kristupas Krivickas teigė, kad V. Lingio mirtis – tai brangiausia kaina, kurią žurnalistas sumokėjo už visus iki šiol kriminalinėje žurnalistikoje aktyviai besidarbuojančius žmones.
Paklaustas, ar jam teko susidurti su laidose parodytų gangsterių grasinimais, K. Krivickas atsakė: „Kartą atvykęs filmuoti į Vilniaus 2-uosius pataisos namus, mėginau pašnekinti Henriką Daktarą. Tačiau mane išvydęs, jis atsisakė bendrauti ir išvadino mane Levitanu. Jis tada buvo smarkiai supykęs dėl mūsų parodyto serialo apie jo vadovaujamos Kauno „daktarų“ gaujos istoriją. „Su tavimi dar susitiksime. Kada nors dar pakliusi į mano rankas“, atsisveikindamas ištarė H. Daktaras“.
Prireikė apsaugos
K. Krivickas pasakojo, kad sulaukęs perspėjimų iš kito „daktarų“ veterano Deivio Ganusausko, pravarde Mongoliukas, dėl paviešintų jo paslaptingai dingusio brolio Rimanto Ganusausko (Mongolo) vestuvių vaizdo įrašų, todėl kreipėsi į privačią saugos tarnybą. Kelias savaites laidų vedėjas apsaugininkų buvo lydimas iš namų į darbą, ir atgal.
„Manau, jog grasinimas – tai žmogaus emocinė išraiška. Tie, kas sumano panaudoti fizinę jėgą, negrasina, o iškart griebiasi veiksmų“, - įsitikinęs K. Krivickas.
Ne kartą apvogė namus
Dienraštyje „Lietuvos rytas“ publikuojami Arvydo Lekavičiaus kriminaliniai tyrimai neretai yra tokie skandalingi, kad apie juos aidas netyla ištisas savaites. Jam ne kartą teko akis į akį bendrauti su nežabotu elgesiu pagarsėjusiais kriminalinio pasaulio šulais.
„Anuomet poilsiaujant Nidoje prie stalo priėjo „daktarams“ priskirtas Vidmantas Siaurusevičius (Siauras) (nuo narkotikų perdozavimo miręs 2000 metais, - aut. past.). Nors visada vengiu viešumo, tačiau jis kažkaip sužinojo, kaip aš atrodau. Prisėdęs jis prisipažino, kad „daktarai“ netgi rezgė planą pašalinti mane, tačiau paskui supratę, jog atlieku savo darbą, atsisakė drąstiškų veiksmų. Atsisveikindami išlenkėme po stikliuką ir paspaudę draugiškai rankas išsiskirstėme“, - prisiminė A. Lekavičius.
Prieš dešimtmetį šis žurnalistas 2001 metais nužudyto Kauno „daškinių“ lyderio Remigijaus Daškevičiaus kvietimu apsilankė nuošalioje sodyboje Anykščių rajone. Tenai netikėtai pasirodė agresyviai nusiteikę kriminalinio pasaulio veteranai – Jonas Bielskis, Arikas Pastuškovas.
Kaip vėliau tapo aišku, jie buvę pakviesti įbauginti mafijas temas plėtojantį autorių. „Iš pradžių pasijutau nejaukiai, kai priešais mane sėdėjo didžiausi anų laikų mafiozai, tačiau vėliau atvirai pasišnekėję, išsklaidėme ore tvyrojusią įtampą“, - šiandien šypsodamasis prisiminė žurnalistas.
Akistata su S. Gaidjurgiu
Publikacijose atskleidęs nusikaltėlių ryšius su aukštais valdžios, teisėsaugos, kariuomenės atstovais A. Lekavičius sakė, kad praeityje viename vakarėlyje iš šiuo metu iki gyvos galvos nuteisto Klaipėdos nusikaltėlių klasiko Sigito Gaidjurgio sulaukęs pasiūlymo „pasišaudyti“.
„Tačiau atsisakiau, tiesiai pareiškęs, kad turbūt niekas nedrįstu šioje srityje su jo susigrumti“, - prisiminė akistatas su gangsteriais A. Lekavičius.
Jau šešiolika metų žurnalistinius tyrimus publikuojantis vyriškis pareiškė, kad ne kartą nežinomi nusikaltėliai apšvarino jo butą, nuosavą namą. Todėl nenuostabu, kad A. Lekavičius nevengia apdairumo: jis nelinkęs dalyvauti televizijos laidų filmavimuose ar skelbti savo atvaizdą.
Į redakciją – su ginklu
Vilkdamas savo herojų nuodėmes į dienos šviesą, laidos „Abipus sienos“ prodiuseris ir vedėjas Virginijus Gaivenis 1994 metais, pasibaigus B. Dekanidzės teismo procesui, sulaukė grasinimo mirtimi.
„Grasinimai buvo labai realūs, nes operatyvinės tarnybos užfiksavo „brigadinių“ pokalbius, tarp jų, - ir tuomet pagrindinio jų smogiko Igorio Tiomkino (Timochos). Buvo kalbama, jog mane ketinama likviduoti. Todėl su šeima buvau priverstas trims savaitėms emigruoti iš Lietuvos į Londoną. Nors svečioje šalyje apsauga nelydėjo, tačiau buvome instruktuoti kaip reikia elgtis tokiais atvejais“, - sakė V. Gaivenis.
Praėjus kuriam laikui tuomet dienraščio „Respublika“ teisės skyriui vadovavęs V. Gaivenis į redakciją beveik dvejus metus kasdien vaikščiodavęs prie skverno prisitvirnęs pistoletą „Makarov“.
„Tais laikais kone kasdien tampėme liūtui už ūsų - rašėme apie „Vilniaus brigadą“, tuometinio premjero Gedimino Vagnoriaus aferas. Atrodė, kad viskas paprasta, tačiau kai buvo nužudytas V. Lingys suvokėme, kad mūsų darbas – labai rimtas ir pavojingas“, - kalbėjo nuo 1987-ųjų kriminalines istorijas pasakojantis žurnalistas.
Po plačiai nuskambėjusio reportažo, kuriame buvo užfiksuota įvairių minčių kelianti V. Gaivenio diskusija su saugumo pareigūnu Valerijumi Saveljevu, žurnalisto namus kelias savaites atakavo mistiniais ženklais, kryžiais, mirties datomis primarginti laiškai iš įvariausių Lietuvos vietų.
„Supratau, kad tai buvo pakankamai gerai organizuotų asmenų darbas, tad kreipiausi į prokurorus. Netrukus liovėsi mano šeimos narius bauginę laiškų su užkoduotais grasinimais siuntėjai. Tą akimirką baigiau paieškas, kas tokiu būdu siekė mane palaužti“, - teigė V. Gaivenis.
TIK FAKTAI
1995 metų lapkričio 16-osios naktį galingas sprogimas suniokojo tuo metu statomą „Lietuvos ryto“ redakcijos priestatą. Tikrieji užsakovai ir vykdytojai neatskleisti iki šiol.
Prieš keletą metų Kaune tyčia padegtas „Respublikos“ fotografo Irmanto Sidarevičiaus automobilis.
