Baltijos valstybės toliau derasi dėl „Rail Baltica“ Daugiausiai nesutarimų keliantis klausimas - Vilniaus prijungimas prie „Rail Baltica“ vėžės

Baltijos valstybių derybinės grupės penktadienį toliau tariasi dėl bendros „Rail Baltica“ įmonės akcininkų sutarties.

Lietuvos derybinės grupės vadovas, Susisiekimo ministerijos Plėtros ir tarptautinių ryšių departamento direktorius Arenijus Jackus BNS informavo, kad informaciją apie derybų eiga galės pateikti joms pasibaigus.

Dėl „Rail Baltica“ projekto pirmadienį tarsis ir Baltijos šalių premjerai. Estijos iniciatyva daugiausiai nesutarimų keliantis klausimas - Vilniaus prijungimas prie „Rail Baltica“ vėžės perkeltas į politinį lygį.

Nesutarimai prasidėjo, Lietuvai pareiškus norą prie transeuropinio geležinkelio prijungti savo sostinę, tam priešinasi Estija, baimindamasi, kad tai išpūs projekto kainą. Šiuo metu Jungtinės Karalystės „Aecom“ skaičiavimais vėžė vien Lietuvos teritorijoje kainuotų apie 4,4 mlrd. litų.

A.Jackus anksčiau BNS yra sakęs, kad nesutarus dėl Vilniaus politiniu lygiu, vargu, ar įmanoma pasirašyti bendrą akcininkų sutartį.

Naujienų agentūros BNS informaciją atgaminti visuomenės informavimo priemonėse bei interneto tinklalapiuose be raštiško UAB "BNS" sutikimo draudžiama.


Rašyti komentarą...
s
stasys
2014-01-31 10:35:07
Pranešti apie netinkamą komentarą
Įsivaizduokime tokį skelbimą: „Kviečiame registruotis pirmajam reisui į Varšuvą europine vėže“. Suguža pilna salė žmonių, būsimųjų keleivių, prieš juos „Lietuvos geležinkelių“ atstovai. Klausimų netrūksta: Kada įvyks pirmasis Rail Baltica-1 reisas iš Kauno į Varšuvą? – Galbūt 2016 metais. Kokiu greičiu lėksime Rail Baltica-1 trasa nuo Kauno iki Lenkijos sienos? – Maždaug 60 km, panašiai ir už Lenkijos sienos, kelionė į Varšuvą truks apie 10 valandų.

Ar padidės keleivių srautas į Lenkijos pusę, nutiesus Rail Baltica-1? – Tikrai nepadidės, nes greitis liks toks pat, kaip kad buvo, o keleiviams svarbiausias dalykas – kelionės laikas. Ar nutiesus europinę vėžę išaugs krovinių srautai? – Vien dėl vėžės jie neišaugs, krovinių pritraukimas yra derybų, tarifų ir kitų veiksmų klausimas. Tai kokia galų gale tų Šeštokų reikšmė? – Palyginkite: per Šeštokus į Lenkiją kasmet važiuoja vos 10 tūkst. keleivių, o Rytų kryptimi į Rusiją ir Baltarusiją – 900 tūkst., t.y. 90 kartų daugiau, dauguma jų – tranzitiniai. 2012 m. per Šeštokus pervežta vos 0,2 mln.t. krovinių, kitomis tarptautinėmis kryptimis - 34,5 mln. t, t.y. 170 kartų daugiau. Žodžiu, Šeštokų krypties reikšmė Lietuvai yra tikrai menka.

Kada bus įgyvendintas kito - greitojo geležinkelio Rail Baltica-2 projektas? – Apie 2025 metus. Ar Rail Baltica-2 trasa nuo Lenkijos sienos eis per Kauną, ar tiesiai į Vilnių? – Nežinome. Ar Lenkija rengiasi tiesti Rail Baltica-2 liniją? Neturime žinių. Ar duos Europos Sąjunga pinigų Rail Baltica-2 geležinkeliui? – Niekas nežino. Kas dabar vyksta Rail Baltica-2 projekte? – Rengiamės užsakyti studiją projektui pagrįsti. Ką darysite, jei projektas pasirodys ekonomiškai nepagrįstas? – Nežinome. Kam iš viso reikalinga Rail Baltica – ir pirmoji, ir antroji? – Neturime supratimo.

Žodžiu, visiškas chaosas, jei ne absurdo teatras. Tačiau triukšmas apie švilpiančius traukinius į Paryžių sklinda per visus laikraščius, televizijas, interneto portalus, uždengia visas abejones, užčiaupia kritikus. O iš esmės visa tai – tuščias balionas: pastačius Rail Baltica-1 Varšuva nepriartės nė vienu kilometru, o kelionės laikas nesutrumpės nė viena minute. Vadinasi, keleivių nebus, nes nebus greičio, kaip ir krovinių, nes Šiaurės–Pietų kryptimi rimtesnio srauto čia tiesiog nėra.
Visas straipsnis "Kada baigsis "Rail Baltica" absurdo teatras?
Atsakyti
0

S
Staska
2014-01-31 17:59:19
Pranešti apie netinkamą komentarą
labai tikimes, kad estai atstoves LIETUVOS ZMONIU interesus ir neleis jungti vilniaus prie Rail Balticos. Paskaityk, susna Arenijau, paskaityk
Atsakyti
0

SKAITYTI KOMENTARUS (2)
REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA
×

Pranešti klaidą

SIŲSTI
REKOMENDUOJAME
×

Pranešti klaidą

SIŲSTI
Į viršų