Lietuvos, Estijos ir Latvijos gynybos ministrai pasirašė bendrą pareiškimą dėl regione dažnėjančių dronų incidentų, penktadienį pranešė Krašto apsaugos ministerija (KAM).
Pareiškime pabrėžiama, kad Baltijos šalys imasi ryžtingų veiksmų, teikdamos prioritetą oro gynybos vystymui.
„Kalbomis ir pareiškimais nuo dronų neapsiginsime, tačiau turime daryti spaudimą NATO ir Europos Sąjungai (ES). Turime nepamiršti, kad Lietuva, Latvija ir Estija gina ES sienas ir NATO rytinį flangą“, – pranešime cituojamas kreipimąsi inicijavęs Lietuvos krašto apsaugos ministras Robertas Kaunas.
Kaip skelbta, pastarosiomis dienomis keli bepiločiai orlaiviai kirto NATO oro erdvę ir sprogo. Civilių aukų išvengta, o infrastruktūrai padaryta minimali žala.
Nors tyrimas dar vyksta ir siekiama nustatyti visas aplinkybes, ministrai patvirtino, kad Baltijos šalyse nukritę dronai priklauso Ukrainos ginkluotosioms pajėgoms ir yra gynybinių operacijų prieš Rusiją dalis.
Šių šalių gynybos ministrai pareiškime pabrėžia, kad pastarieji incidentai rodo neatidėliotiną būtinybę toliau stiprinti pasirengimą ir investuoti į gynybos pajėgumų stiprinimą.
„Baltijos valstybės gynybai skiria 5 proc. bendrojo vidaus produkto (BVP). Prioritetą teikiame oro gynybos sistemų įsigijimui, dronų ir antidroninių sprendimų plėtrai ir akustinių jutiklių diegimui“, – teigiama pareiškime.
NATO pastangos, stiprinant oro gynybą
„NATO pastangos stiprinti oro gynybą, įskaitant kovą su dronais, yra svarbios, tačiau jos turi būti spartinamos. Būtina kuo greičiau stiprinti oro gynybos pajėgumus. Sąjungininkai turi skubiai stiprinti gebėjimus, reikalingus efektyviam aptikimui ir perėmimui.
Dabartinis NATO oro pajėgų buvimas Baltijos šalyse turi būti išlaikytas ir toliau stiprinamas, siekiant atremti oro grėsmes, įskaitant bepiločius orlaivius“, – akcentuoja Baltijos šalių ministrai.
Kaip skelbta, pirmadienio naktį Varėnos rajone sprogo ir nukrito dronas. Kariuomenė informavo, jog objektas nebuvo užfiksuotas radarų – apie incidentą tarnybos sužinojo pirmadienį popiet.
Kariuomenės atstovas taip pat informavo, kad sprogmenų nerasta, bet tai esą nereiškia kad jų negalėjo būti.
Premjerė Inga Ruginienė antradienį patikino, kad Lietuvos oro erdvę kirtęs dronas buvo ukrainiečių.
Ankstyvą trečiadienio rytą taip pat pranešta apie iš Rusijos pusės atskridusį droną, kuris atsitrenkė į Auverės elektrinės kaminą šiaurės rytų Estijoje. Incidentas įvyko žiniasklaidai skelbiant, kad Ukraina naktį surengė dronų atakas prieš Rusijos Ust Lugos uostą Leningrado srityje.
Trečiadienį ryte taip pat skelbta apie iš Rusijos pusės į Latvijos oro erdvę įskridusį ir sprogusį droną.
Estijos ir Latvijos pareigūnų teigimu, abu bepiločiai, tikėtina, buvo ukrainietiški.
Kviečiame atrasti naują tv3.lt turinį! Nuo šiol portale jūsų laukia ne tik kasdien nauji testai, bet ir kryžiažodžiai – išbandykite savo žinias, spręskite ir smagiai praleiskite laiką.
Todėl Lietuvos pirkimas tankų/patrankų - yra visiško valdininkų PASIMETIMO pasekmė. Pinigus išleisti taip pat reikia mokėti. Poligonų planavimas (net ne gamtos niokojimo sąskaita) - taip pat PASIMETIMO pasekmė.
Ar tie visi 102 seimūnai, balsavę UŽ poligoną Kapčiamiestyje - protiškai atsilikę? Nesupranta karo evoliucijos? Poligono bebpasmybės. Žinoma ne. Bet jie - deja nesavarankiški.
