Asta Kažukauskienė, LRT televizijos naujienų tarnyba, LRT.lt
Pirmadienį Baltijos jūroje, ties Lietuvos krantais, prasideda tarptautinė minų paieškos ir išminavimo operacija. Nuo Pirmojo ir Antrojo pasaulinių karų užsilikusių ir vis dar pavojų keliančių sprogmenų pirmą kartą ieškos ir du civiliai laivai.
Minų paieškos ir išminavimo operacijoje prie Lietuvos krantų dalyvaus 12 karinių laivų, 4 narų komandos, karininkai iš 10 šalių – Belgijos, Danijos, Estijos, Italijos, JAV, Latvijos, Lenkijos, Lietuvos, Nyderlandų ir Vokietijos. Dalis operacijoje dalyvaujančių laivų priklauso NATO nuolatinės parengties priešmininės kovos junginiui ir Baltijos šalių priešmininės kovos eskadrai BALTRON.
Tokios pratybos Baltijos jūroje vyksta nuo 1997 m. Kariškiai teigia, kad vandenyje nuo Pirmojo ir Antrojo pasaulinių karų užsilikę sprogmenys vis dar kelia realų pavojų – ypač dugniniais tinklais žvejojantiems žvejams ar vykdant povandeninius komunikacijų tiesimo darbus. Teigiama, kad sprogmenų po vandeniu vis dar yra labai daug.
„Duomenys yra labai skirtingi, nes ne visos šalys, kurios dalyvavo Pirmame ir Antrame pasauliniuose karuose, atveria savo archyvus. Galbūt daugiau atviresnė yra Vokietija, NATO šalys. Mūsų turima informacija, visoje Baltijoje dar yra likę apie 80 000 vienetų nerastų minų ir sprogmenų“, – sako tarptautinės išminavimo operacijos jūroje „Atvira dvasia“ vadovas kmd. Giedrius Premeneckas.
Pirmą kartą tokioje karinėje operacijoje dalyvauja ir du civiliai laivai – Saugios laivybos administracijos laivas „Varūna“ ir Klaipėdos universiteto mokomasis tyrimų burlaivis „Brabander“. Universiteto atstovas sako, kad iš regatos po kelių dienų grįšiantis burlaivis turi dugnui skanuoti reikalingą techniką, įvairių povandeninių objektų – priešistorinių miškų liekanų, nuskendusių laivų – jis ieško nebe pirmus metus, todėl minų paieška nebus naujiena. Burlaiviui skirtas rajonas – šalia Lietuvos-Kaliningrado srities sienos – mokslininkus itin domina.
„Tas rajonas yra labai įdomus moksline prasme, nes ten prieš 10 000 metų yra buvusi Nemuno paleodelta. Ten galima tikėtis įvairiuose gyliuose po vandeniu išlikusių kraštovaizdžio liekanų. Tokiu būdu mūsų interesai čia kaip niekada sutapo, tarkim, mūsų mokslo interesai ir kariškių interesai“, – teigia KU Klaipėdos regiono istorijos ir archeologijos instituto vyr. mokslo darbuotojas prof. habil. dr. Vladas Žulkus.
Minų paieškos operacija vyks 10 dienų. Aptikti smėliu užnešamas, dėl povandeninių srovių nuolat migruojančias minas nėra paprasta – nuo 1997 m. surasta ir nukenksminta tik apie 150 sprogmenų.
