Paslaptis liktų paslaptimi
– Vienas iš keliamų klausimų – kaip skaičiuoti internetu atiduotus balsus, neatskleidžiant balsavusiojo tapatybės ir nepažeidžiant balsavimo slaptumo principo?
– Gaunami užkoduoti balsai pirmiausia atskiriami nuo tapatybės identifikavimo dalies, o paskui gryni balsai pateikiami skaičiuoti. Panašiai kaip vidinis ir išorinis vokas, kai balsuojama paštu.
Balsai turėtų būti atskiriami kompiuteryje, neprijungtame prie interneto. Perskaičiuoti (??) balsus galėtų ne tik kokia nors komisija, bet ir entuziazmo turintys piliečiai. Taip būtų daugiau viešumo.
– Ar yra skirtumas tarp internetinės bankininkystės ir elektroninio parašo sistemų naudojimo balsuojant internetu?
– Tikrai yra. Elektroninio parašo atveju pasirašote savo kompiuteryje ir išsiunčiate savo informaciją – šiuo atveju balsą, o sistema tiesiog kontroliuoja, ar jis nėra modifikuotas. Internetinės bankininkystės atveju atsiranda trečias asmuo, kuriam pateikiate informaciją ir iš esmės paskui nelabai galite įsitikinti, ar jis nebuvo modifikuota. Normaliai veikianti elektroninio parašo sistema tikrai yra reikalinga.
Žmonės ne viską suprato
– Dalyvavote diegiant panašias sistemas. Kokias būtent?
– Pastaruoju metu buvau atsakingas už techninius kelių sistemų, susijusių su rinkimais, sprendimus. Tarp jų – ir elektroninio balsavimo. Sistemos buvo ir yra naudojamos per rinkimus Skandinavijos valstybėse.
Esu ir elektroninio balsavimo prototipo, skirto rinkimams partijos viduje, kūrėjas.
– Ar viskas vyko sklandžiai? Ar iškilo kokių ginčų?
– Sistemos prie kurių dirbau veikė sklandžiai, tačiau teko girdėti atvejį, kuomet problemų iškilo dėl to, kad vartotojui iki galo nebuvo aiški sąsaja. Ypač daug bėdų iškilo balsuojant automatais, kai žmonės nesusivokdavo turintys paspausti dar vieną, paskutinį mygtuką. Jų balsai liko neįskaityti.
– Čia kalbate apie balsavimo mašinas. Kokių problemų iškilo balsuojant iš namų ar darbo kompiuteriu?
– Iš esmės kyla ta pati problema – vartotojui sąsaja ir procedūros turi būti kuo paprastesnės ir aiškesnės. Tad didžiausios balsavimo internetu problemos yra ne techninės ir susijusios ne su elektronika.
– Iš esmės kyla ta pati problema – vartotojui sąsaja ir procedūros turi būti kuo paprastesnės ir aiškesnės. Tad didžiausios balsavimo internetu problemos yra ne techninės ir susijusios ne su elektronika.
Pirkti balsus būtų lengviau
– Skaičiuojant balsus šiaip ar taip naudojamasi kompiuteriais. Jei pagrindinės problemos ne techninės, tai jos turbūt yra moralinės ir politinės? Ar išvengtume balsų pirkimo, apie kurį per šiuos rinkimus Lietuvoje kalbama ypač daug?
– Manau, kad balsuojant internetu pirkti balsus iš neatsakingų ir vienaip ar kitaip nuo „pardavėjo“ priklausomų žmonių būtų žymiai lengviau negu dabar. Tik teoriškai egzistuoja apsaugos priemonės, neleidžiančios darbdaviui pasisodinti darbuotojus ir kontroliuoti, kaip jie balsavo.
Paskui galima balsuoti gyvai, bet tai tik teorija. Išeitų, kad valstybė iš dalies nusišalina nuo rinkimų kontrolės. Juk dabar balsavimas, kuriame dalyvauja stebėtojai, vis dėlto yra slaptas. Galima fotografuoti biuletenius, kurti gudrias schemas, tačiau tai sudėtinga, o vykdant balsavimą internetu viskas būtų paprasčiau.
Čia pilietiškumo, o ne technikos klausimas. Tai galima palyginti su nekilnojamojo turto sandoriais. Jei valstybės panaikintų tokią saugančią grandį kaip notarai, negi manote, kad silpnesni žmonės nesusidurtų su problemomis? Daugelis tiesiog netektų turto. Valstybė juos saugo. Taip pat turi būti saugomos balsuojančiųjų teisės.
– Ar girdėjote apie balsų pirkimą Suomijoje?
– Ne, tačiau tai yra visuomenių skirtumo klausimai.
