Automobilio statymas prie namų: norite leidimo? Teks gerokai paplušėti

Šiandien internetu galima susitvarkyti kone visus savo kasdienius ir nekasdienius reikalus – apsipirkti, apmokėti sąskaitas, pasiimti paskolą, peržvelgti orų prognozes, viešojo transporto tvarkaraščius, užsisakyti bilietus į renginius.

Vis dėlto, Lietuvos valdininkai XXI amžiuje gyventojams galimybės atlikti kai kuriuos darbus, neišeinant iš namų, vis dar nesuteikia ir verčia juos pėdinti iš vienos institucijos į kitą.

Apie tai socialiniame tinkle „Facebook“ užsiminė vadybininkas, buvęs Lietuvos futbolo federacijos prezidentas Liutauras Varanavičius. Kaunietis pasipiktino laikinosios sostinės valdžios nustatyta leidimų statytis automobilius prie namų įsigijimo tvarka.

„Iš pradžių, net nesitariant su gyventojais, apmokestina kiemą, tada, kai nueini nusipirkti metinių leidimų (ačiū, kad priklauso du) pareikalauja atnešti:

- registro centro išrašą (lygtai patys nemato registrų centro informacijos),

- automobilių techninių pasų originalų (lygtai pagal numerį nėra „Regitros“ duomenų bazės)

- ir topų topas – vairuotojų pažymėjimų – (neskaitant to, kad Policijos duomenų bazėje visa informacija yra, nesupratau, ar be jo automobilio turėti negalima?)

Į visus klausimus atsakymas paprastas – „tokios taisyklės“ – davė paskaityti“, – „Facebook“ rašė L. Varanavičius.

„Taigi, mielieji Kauno Tarybos nariai ir administracijos darbuotojai. Gal vietoj to, kad sveikintumėte Ukrainą su Nepriklausomybės diena, verta būtų pasimokyti iš Ukrainos, kur priimtas sprendimas, kad valdininkai neturi teisės reikalauti kad jiems atlyginimą mokantys piliečiai atneštų pažymas apie tą informaciją kuri jau yra valstybės duomenų bazėse? 21 amžiaus antras dešimtmetis į pabaigą, vienok?“, – rašė L. Varanavičius.

Kur slypi problema?

Kauno miesto savivaldybės tarybos opozicijos lyderis, konservatorius Andrius Kupčinskas portalui tv3.lt teigė, kad išrašų ir dokumentų nešiojimo, norint įsigyti leidimą statyti automobilį šalia namų, nepavyksta išvengti todėl, kad šias paslaugas administruojanti viešoji įstaiga „Automobilių stovėjimo aikštelės“ negali prieiti prie visų duomenų bazių.

REKLAMA

„Ne prie visų bazių prieina viešoji įstaiga „Automobilių stovėjimo aikštelės. [...] Viešoji įstaiga „Automobilių stovėjimo aikštelės“ nėra viešojo administravimo subjektas kaip seniūnija ar savivaldybė, tai, aišku, jie neturi galimybės tikrinti tų duomenų, taigi, tame ir užprogramuota ta problemėlė“, – kalbėjo A. Kupčinskas.

Vis dėlto, tarybos narys pritarė, kas tokia tvarka nėra tinkama ir permainos yra būtinos.

„Tos duomenų bazės turi tobulėti, nes kitaip mes liekame keliais žingsniais atsiliekantys, juo labiau, kad ir pati „Regitra“ kalba, kad nereikia atskirai daryti ir techninio paso, ir vairuotojo pažymėjimo, o viską galima vienoje elektroninėje kortelėje laikyti. Tai lygiai taip pat būtų galima daryti ir šioje vietoje“, – pažymėjo pašnekovas.

„Viešoji įstaiga „Automobilių stovėjimo aikštelės“ yra savivaldybės įmonė. Aš manau, kad žmonėms tikrai nereikėtų verkti. Turėtų jie nurodyti savo ar paso kodą, ar to paties vairavimo pažymėjimo kodą, ir nusiųstų viską. Seniūnija ir viešoji įstaiga „Automobilių stovėjimo aikštelės“ administracija turėtų kalbėti tarpusavyje, kad žmonėms nereikėtų nešioti dokumentų, nes daug dalykų juk galima išspręsti namuose, prie kompiuterio“, – pridūrė A. Kupčinskas.

Sostinė mato kitą viziją

Portalo tv3.lt kalbinto Vilniaus miesto vicemero Gintauto Palucko teigimu, sostinėje, siekiant įgyti leidimą statyti automobilį šalia namų, galioja tokia pati tvarka kaip ir Kaune: šiuo atveju savivaldybės įmonei „Susisiekimo paslaugos“ reikia pateikti Registrų centro išrašą apie gyvenamąją vietą, transporto priemonės techninį pasą ir vairuotojo pažymėjimą.

Anot G. Palucko, sostinės valdžia taip pat mano, kad popierėlių nešiojimo politiką reikėtų keisti.

„Viešojo administravimo įstatymas jau seniai, seniai – gerus 20 metų – sako, kad, jei valstybės, savivaldos institucijos turi informaciją, antrą kartą jos prašyti iš žmogaus nėra jokio reikalo. Tą informaciją savivaldybė turi, tai, jeigu jie turi, tai prašyti tos informacijos popieriniu pavidalu yra nei efektyvu, nei etiška. Tai reiškia, kad, jeigu registruose yra ta informacija, tai valstybė ar savivaldybės institucijos turėtų pačios pasiimti ją ir nereikalauti iš žmogaus išrašų, pažymų ar kitų dalykų. Šitą principą stengiamės mieste įdiegti.

REKLAMA

Aišku, kol kas didžiąja dalimi tos priemonės diegiamos – atsisakoma visokių popierinių pažymų, teikiant paslaugas, sudaromos duomenų teikimo sutartys su „Sodra“, Registrų centru – tik pačioje savivaldybėje. Bet faktas, kad tai turi pasiekti tiek „Susisiekimo paslaugas“, tiek kitus mūsų įstaigas ir institucijas“, – komentavo G. Paluckas.


Rašyti komentarą...
SKAITYTI KOMENTARUS (0)
REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA
×

Pranešti klaidą

SIŲSTI
REKOMENDUOJAME
×

Pranešti klaidą

SIŲSTI
Į viršų