Vos prisiekti spėjęs Užsienio reikalų ministras Audronius Ažubalis, tik ką praėjęs prezidentės Dalios Grybauskaitės filtrą, gan įdomiai pasisakė apie vieną iš šalies vadovės reikalavimų. Jis pareiškė neskubėsiąs iš diplomatinės tarnybos atšaukti liūdnai pagarsėjusio “valstybininkų” pulkininko Dainiaus Dabašinsko.
"Seimo tyrimo išvados, be abejonės, yra labai svarbios, nes aš ir pats balsavau už jas, tačiau šiuo metu, kada pradėtas ikiteisminis tyrimas, mano veiksmas, sakykime, kad ir pono Dabašinsko atšaukimas, netiesiogiai, tačiau vis tiek būtų tam tikras signalas mūsų teisėsaugai. Tai aš geriau dabar truputėlį pastovėsiu nuošaly, palauksiu ir tada imsiuosi atitinkamų veiksmų, kai gausiu rezultatus", – penktadienį per spaudos konferenciją sakė A. Ažubalis.
Bendrame šalies keistenybių kontekste nėra visai aišku – ar sprendimas atšaukti iš diplomatinės tarnybos Mečį Laurinkų, motyvuotas lygiai taip pat, nebuvo toks pat spaudimas teisėsaugai? Tiek to – manau, kad nelegaliu spaudimu nepavadintum nei vieno, nei kito, bet čia jau – kaip kas supranta. Kur kas įdomiau tai, kad A Ažubalis savarankišką ar bent jau neatitinkančią prezidentūros pomėgių bei reikalavimų poziciją parodė dar greičiau, nei jo pirmtakas Vygaudas Ušackas. Tai kas dabar bus? Ar galėtų D. Grybauskaitė, panorėjusi, čia pat išprašyti ir šį ministrą? O gal tiesiog nepanorės? Jei taip - įdomu, kokios gi jo dalykinės ir asmeninės savybės daro jį tiek reikšmingai pranašesniu už V. Ušacką?
