Jau daugiau kaip mėnuo praėjo nuo to laiko, kai Karaliaučiuje dingo Lietuvos verslininkas Stanislovas Jucys.
Apie tai vos ne kasdien praneša žiniasklaida, Lietuvos generalinis konsulas V. Baublys bando aiškintis su srities valdžia, o ji, gubernatoriaus Georgijaus Boso lūpomis, aiškina, kad viskas gerai, Stanislovas Jucys – “saugioje vietoje”, tačiau susitikti su Lietuvos diplomatu ir pateikti išsamesnę informaciją atsisako.
Lietuvos užsienio reikalų ministras tyli, Ministras pirmininkas pasirinko tokią pat – “tylos taktiką” (kuris iš patarėjų taip pataria?).
Gal jiems tai, kas atsitiko su Lietuvos valstybės piliečiu, yra per menkas įvykis? Gal tai, kad dingusiojo šeima ir artimieji išgyvena sunkią nežinią, yra nesvarbu?
Su pavydu prisimenu, kokia buvo aštri ir visuotinė Italijos vyriausybės reakcija dėl pasaulio karštuosiuose regionuose dingusių savo piliečių. Italijos vyriausybei Italijos valstybės pilietis yra toks svarbus, kad, net pažeisdama solidarumą su sąjungininkais Irake ir Afganistane, ji ne vieną kartą leidosi į abejotinus sandėrius su religiniais ekstremistais dėl jo gyvybės.
Lietuvoje – tyla. Įdomu, kiek laiko prireiks, kad p. Petras Vaitiekūnas iškviestų Rusijos Federacijos ambasadorių Lietuvoje pasiaiškinti, ką Rusijos valdžia daro, ieškodama dingusio Lietuvos piliečio, ir kodėl Rusijos Karaliaučiaus srities gubernatorius žaidžia žaidimą – “žinau, bet nesakysiu”.
Audronius Ažubalis yra Seimo Užsienio reikalų komiteto pirmininko pavaduotojas
