Apie tai laidoje diskutavo Vytauto Didžiojo universiteto profesorius Lauras Bielinis ir Mykolo Romerio universiteto politologė Rima Urbonaitė.
Ar esame tinkamai pasiruošę krizėms?
Kaip jums atrodo, kokį mūsų pasirengimą ar nepasirengimą ši krizė apnuogino ir parodė?
R. Urbonaitė: Tokio masto krizė, kai tiek žmonių ir ūkių neturi elektros, turbūt tikrai buvo seniai matyta. Tą labai akcentavo ir gelbėtojai, ir visos tarnybos. Priminsiu, pavyzdžiui, kad Vilniaus rajonas 2024 metais taip pat buvo patyręs labai panašų dalyką.
Ir ne tik Vilniaus rajonas – 2024 metais mes irgi turėjome gana rimtų pamokų. Man atrodo, klausimas yra, ar mes iš tų pamokų jau šiek tiek pasimokėme. Galų gale buvo ne tik šios pamokos, yra buvę ir kitų pavojų, kurie, aišku, yra kitokio tipo, bet man atrodo, kad mes labai greitai pamirštame tai, kas buvo.
Turbūt tai labai žmogiška – žmonės dažnai galvoja: gal nebepasikartos, gal kažkaip išbūsime. Reikia pripažinti, kad tie, kurie dabar patyrė ilgalaikį elektros neturėjimą, gerokai susimąstė ir apie generatorius.
Prisipažinsiu, dabar turėjau susitikimų netgi su studentais, nors ir rugpjūčio mėnuo. Iš tikrųjų tai pačiai studentei yra iššūkis pateikti darbą ir jį išsiųsti, kai namuose jau faktiškai savaitę nėra elektros. O generatorius, duok Dieve, šaldytuvą gali palaikyti, ir tai jau yra labai neblogai.
Manau, kad kiekvieno patirtys bus skirtingos. Matyt, vieni rimčiau pasižiūrės į galimus pavojus, o kiti bus linkę tikėti ir galvoti, kad tai nepasikartos. Čia turbūt klimatologai pasakys, kad klimato kaita orus daro vis labiau nenuspėjamus ir kad tokių audrų, didžiulių liūčių bei kitų reiškinių gali būti vis daugiau. Matyt, reikėtų tai įsisąmoninti.
Kalbant apie politikų reakciją, be jokios abejonės, politikams buvo kritikos, bet šioje vietoje susilaikysiu nuo vertinimo, ar tikrai buvo galima kažką padaryti geriau. Pirmiausia todėl, kad mes turbūt nedisponuojame visa informacija, kuria disponavo Nacionalinis krizių valdymo centras, premjeras ir atskiri ministrai.
Man bus labiau įdomu pažiūrėti, ką jie darys po to, nes rugsėjo 10 dieną jau prasideda Seimo rudens sesija. Kaip tai atsispindės darbotvarkėje ir rudens sesijos programoje? Štai bus įdomu pasižiūrėti.
Turbūt pamokos ir gebėjimas iš jų padaryti sprendimus man bus svarbiausias valdžios reagavimo rodiklis. Dabar dėl pačios krizės truputėlį norisi padaryti pauzę, nes tikrai nėra pakankamai informacijos, bent jau man asmeniškai, kad galėčiau čia rašyti verdiktus.
Ar sugebame mokytis iš klaidų?
Kaip jums atrodo? Kertinis klausimas – ar mes išmoksime, ar sugebame mokytis iš tokių situacijų? Ar šiose situacijose Lietuvoje matome aiškią politinę lyderystę, aiškų matymą, ką reikia daryti, aiškius sprendimus, aiškius pinigus? Ar taip ir gyvename nuo vienos krizės iki kitos?
L. Bielinis: Iš tikrųjų į šiandieninę valdžią, ypač vykdomąją valdžią, žvelgiu labai skeptiškai. Mano galva, tiek valdančioji dauguma, tiek Vyriausybė apskritai strateginių numatymų greičiausiai neturi.
Jie orientuoti į reagavimą čia ir dabar, į tas problemas, kurios išnyra tą dieną, kada reikia dirbti. Išniro problema – mes ją sprendžiame, išsprendėme, džiaugiamės, triname rankas, rytoj kita problema ir taip toliau.
Tokia rutininė veikla ir duoda rezultatą, kad mes nespėjame paskui įvykius, jų nenumatome, nors puikiai žinome, kas mūsų laukia. Puikiai suvokiame, kad reikia numatyti savo ateitį – savo kaip politinės jėgos, savo kaip valstybės, tam tikrų ūkio krypčių ateitį, ar jos reikalingos, ar galbūt jas kažkaip reikėtų pakeisti ir taip toliau.
Apie tokį ateities numatymą, nesakau, kad daugeliui metų į priekį, bet nors šiai kadencijai, mes nelabai girdėjome aiškių pasakymų iš Vyriausybės arba valdančiųjų. Kokį rezultatą jie nori turėti besibaigiant kadencijai? Ko sieks? Ką jie tikrai padarys iki kadencijos pabaigos?
Apie tai nėra kalbama. Taip, ministerijų klerkai pateikia kažkokius skaičiavimus, grafikus, pensijų, algų kilimus ir panašiai, bet tai yra kasdienis klerkų darbas – jie reaguoja į skaičių judėjimą.
Mes, kaip žmonės, realiai matome kažkokį tylėjimą. Vyriausybė, valdžia, politikai savotiškai užsisklendę savyje, savo konkurencinėje kovoje su opozicinėmis jėgomis. Galbūt čia jų pagrindinis tikslas.
Tai tą ir deklaruokite: mūsų pagrindinis tikslas – galutinai nugalėti ir sunaikinti vieną ar kitą politinę jėgą. Jie tą tikslą turi, bet jis nėra sąmoningas ir tikrai nėra suplanuotas kaip strateginis. Apie visa kita jie tikrai nemąsto.
Prezidentas apie audros padarinius: reikia tikslinti žalos kompensacijų tvarką
Rugpjūčio 22-ąją šalį nusiaubus galingai audrai ir daliai vartotojų vis dar neturint elektros, prezidentas Gitanas Nausėda sako, kad reikia tikslinti žalos kompensacijų tvarką, o už netinkamą ESO komunikaciją atsakingi asmenys turi prisiimti atsakomybę.
„Turime, be abejo, dar patikslinti kompensacijų tvarką, nes kai kas sunervino žmones lygioje vietoje, kuomet buvo pradėta skelbti apie tai, kad neva audros padariniai pašalinti, tačiau visa tai buvo iš esmės tik komunikacinė žinutė, o daugiau nieko – žmonės ir toliau neturėjo elektros“, – žurnalistams Vilniuje pirmadienį sakė G. Nausėda, skelbia BNS.
„Tokių dalykų turime išvengti ir, žinoma, asmenys, kurie už tai yra atsakingi, turėtų prisiimti atsakomybę“, – pridūrė jis.
ESO vadovas: elektros atstatymo terminą reikėjo nukelti dėl žalos masto ir pažeidimų tipų
Dėl praėjusį savaitgalį Lietuvoje siautusios audros pirmadienį elektros vis dar neturint 17 tūkst. vartotojų, „Energijos skirstymo operatoriaus“ (ESO) vadovas sako, kad elektros atstatymo terminą reikėjo nukelti dėl žalos masto bei pažeidimų tipų.
Renaldas Radvila žada, jog visiems vartotojams elektros tiekimas bus atkurtas iki ketvirtadienio.
„Mūsų prognozės remiasi tuo, ką mes matome tinkle, kokius mes matome pažeidimo tipus ir pažeidimo mastą. Mūsų pirminės prognozės buvo paremtos tais skaičiais, kuriuos mes matėme. Kuo toliau keliavome ir šalinome sutrikimus (...), mes matėme, kad reikia pakeisti šitas prognozes ir tuos terminus padaryti ilgesnius“, – pirmadienį LRT radijui sakė R. Radvila.
Pasak jo, kai kuriose vietovėse net „nėra ko atstatyti“, tačiau tai nereiškia, kad elektros atkūrimo terminas dar kartą nusikels: „Datų, kada bus atstatytas elektros tiekimas, šiandien nekeičiame.“
„Darysime laikinus sprendimus tam, kad žmonės turėtų elektros energiją, o tada jau per kelis mėnesius organizuosime darbus tam, kad pakeistume tinklą“, – aiškino ESO vadovas.
Kaip rašė BNS, ESO anksčiau planavo elektros tiekimą atkurti iki praėjusio šeštadienio, tačiau šiuo metu visus sutrikimus planuojama pašalinti iki rugsėjo 3 dienos, ketvirtadienio.
Privatiems ir verslo klientams, kuriems elektros tiekimas dėl audros padarinių atkurtas vėliau nei per 72 valandas, priklausys kompensacija. Taip pat ESO žada papildomai supaprastinta tvarka atlyginti gyventojams tiesioginius audros nuostolius.
ESO vadovo teigimu, gyventojai jau gali teikti prašymus dėl kompensacijų: „Kompensavimo schemos aktyviai bus paleistos tada, kada mes pilnai atstatysime tinklą, bet jau ir šiandien galima kreiptis, jeigu patyrėte nuostolių, galima teikti medžiagą, teikti įrodymus ir kreiptis dėl kompensacijos.“
ESO klientams kompensuos tiesiogiai patirtus nuostolius: už sugedusį maistą, generatorių, jo kurą, apgyvendinimą, jei žmonėms buvo būtina laikinai apsistoti kitur, įmonė taip pat mokės VERT apskaičiuotas kompensacijas, jei elektros jie neturėjo ilgiau nei 72 valandas. Tikėtina, kad kompensacijos sieks milijoninę sumą.
2024 metų liepą Lietuvą nusiaubus mažesnei audrai ESO klientams buvo išmokėta apie 2,9 mln. eurų.
Visą „Žinių radijo“ laidą rasite čia:
Kviečiame atrasti naują tv3.lt turinį! Nuo šiol portale jūsų laukia ne tik kasdien nauji testai, bet ir kryžiažodžiai – išbandykite savo žinias, spręskite ir smagiai praleiskite laiką.
