Atsakė, kodėl Vilčinskams turėjo būti grąžinti jų vaikai

Kaip pranešė apygardos teismas, pirmosios instancijos teismas turėjo atsisakyti tenkinti Valstybės vaiko teisių apsaugos tarnybos prašymą išduoti teismo leidimą paimti nepilnamečius vaikus, nes toks teismo leidimas negali būti išduotas iki vaikų paėmimo. Priimta Kauno apygardos teismo nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.

„Taigi, kai tarnyba nustato, kad yra pagrindas paimti vaiką, ji turi visų pirma paimti jį iš tėvų, ir, laikydamasi nustatytų terminų, kreiptis į teismą dėl leidimo paimti vaiką gavimo, o ne pirmiausia kreiptis į teismą. Šiuo atveju į teismą buvo kreiptasi anksčiau nei buvo paimti vaikai: skundžiama nutartis buvo priimta 2023 m. gegužės 30 dieną, o vaikai buvo paimti 2023 m. birželio 1 dieną“, – rašoma Kauno apygardos teismo pranešime.

TAIP PAT SKAITYKITE:

Vilčinskams grąžinami iš jų paimti trys vaikai

Teismas panaikino leidimą iš Vilčinskų paimti vaikus

Teismas leido Vilčinskams apskųsti teismo sprendimą dėl vaikų paėmimo

Kauno apygardos teismo pirmininko padėjėja ryšiams su žiniasklaida ir visuomene Milda Kryžė naujienų portalui tv3.lt teigė, kad teismas nagrinėjo suinteresuotų asmenų atskirąjį skundą dėl Kauno apylinkės teismo 2023 m. gegužės 30 d. nutarties:

„Atskirasis skundas buvo grindžiamas tėvų (suinteresuotų asmenų) neinformavimu apie teismo posėdį, teisės į teisingą teismą pažeidimu, vaiko mokymu namuose ir vaikų darželio lankymo neprivalomumu. 

Apygardos teismas išanalizavo visus bylos duomenis, tačiau nepasisakė dėl apeliantų argumentų, susijusių su materialiaisiais vaikų paėmimo pagrindais. Nagrinėjamoje byloje teismo leidimas paimti vaikus buvo išduotas pažeidžiant tokio leidimo išdavimo procedūrą, nes teismas turi patvirtinti arba nepatvirtinti valstybės vaiko teisių apsaugos tarnybos jau atliktą veiksmą – vaiko paėmimą, o ne išduoti leidimą atlikti veiksmą. Kaip minėta, be kitų argumentų, apeliantai skundėsi dėl savo teisės į teisingą teismą pažeidimo.“

Paaiškinta, kad Civiliniame kodekse numatyta, jog valstybinė vaiko teisių apsaugos institucija Vaiko teisių apsaugos pagrindų įstatymo nustatyta tvarka gali paimti vaiką iš jo atstovų pagal įstatymą.

Įstatymas nustato, kad Valstybinė vaiko teisių apsaugos institucija, paėmusi vaiką, privalo per tris darbo dienas, o išimtiniais atvejais, kai tai objektyviai neįmanoma, – per penkias darbo dienas kreiptis į teismą dėl leidimo paimti vaiką iš jo atstovų pagal įstatymą.

Teismo leidimas paimti vaiką iš tėvų ar kitų atstovų pagal įstatymą yra valstybės vaiko teisių apsaugos tarnybos atlikto veiksmo patvirtinimas, todėl jis negali būti išduotas vaikams vis dar esant tėvų ar kitų atstovų pagal įstatymą globoje.

Taigi, kai tarnyba nustato, kad yra pagrindas paimti vaiką, ji turi visų pirma paimti jį iš tėvų ir, laikydamasi nustatytų terminų, kreiptis į teismą dėl leidimo paimti vaiką gavimo, o ne pirmiausia kreiptis į teismą.

„Byloje nustatyta, jog pareiškėjas 2023 m. gegužės 5 d. teismui pateiktame prašyme pats nurodė, kad nepilnamečiai vaikai šiuo metu gyvena su tėvais, todėl, teismui patenkinus Tarnybos prašymą dėl teismo leidimo paimti nepilnamečius vaikus iš jų tėvų išdavimo, pareiškėjas kreipsis į teismą dėl vykdomojo rašto išdavimo ir inicijuos vykdymo procesą siekiant apsaugoti nepilnamečių vaikų interesus. Teismo nutartis buvo priimta 2023 m. gegužės 30 d., vaikus iš tėvų pareiškėjas paėmė 2023 m. birželio 1 d.“, – atsakyme raštu tvirtino M. Kryžė.

Anot jos, apygardos teismas nepasisakė dėl apeliantų argumentų, susijusių su materialiaisiais vaikų paėmimo pagrindais.

„Nagrinėjamoje byloje teismo leidimas paimti vaikus buvo išduotas pažeidžiant tokio leidimo išdavimo procedūrą, nes teismas turi patvirtinti arba nepatvirtinti valstybės vaiko teisių apsaugos tarnybos jau atliktą veiksmą – vaiko paėmimą, o ne išduoti leidimą atlikti veiksmą“, – teigė M. Kryžė.

Teismo atstovė pridūrė, kad vaikų aplinkos vertinimas jau priklauso vaiko teisių tarnybos kompetencijai: „Kauno apygardos teismas 2024 m. sausio 29 d. nutartyje pažymėjo, jog sprendimas panaikinti apeliacine tvarka vertinamą nutartį dėl to, kad teismo leidimas paimti vaikus iš jų įstatyminių atstovų (tėvų) buvo išduotas prieš paimant vaikus iš tėvų, nepašalina valstybės Vaiko teisių apsaugos tarnybos pareigos skubiai imtis priemonių užtikrinti vaikams tinkamą priežiūrą ir teisių atstovavimą.“

Sprendimo neskųs

Kauno apygardos teismui panaikinus žemesnės instancijos teismo nutartį dėl Vilčinskų vaikų paėmimo bei vykstant teigiamiems pokyčiams šeimoje, Vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnyba ketina atsisakyti ieškinio dėl tėvų valdžios apribojimo ir išlaikymo vaikams priteisimo.

„Siūlymai riboti tėvams teises gali būti peržiūrimi, keičiami arba jų atsisakoma visos bylos nagrinėjimo metu. Tad atsižvelgiant į teigiamus pokyčius šeimoje, priimamas paslaugas, planuojama, kad šis siūlymas bus atsiimtas“, – rašoma Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos Kauno miesto skyriaus vedėjos Andželikos Vežbavičiūtės atsakyme BNS.

Šiuo ieškiniu, kuris dar nagrinėjamas Kauno apylinkės teisme, siekiama apriboti tėvų valdžią Vilčinskams ir iš jų priteisti išlaikymą trims nepilnamečiams vaikams.

Po Kauno apygardos teismo verdikto dėl pažeistų vaikų paėmimo procedūrų antradienį vaikai grąžinami tėvams.

Anksčiau vaikams buvo nustatyta laikinoji globa vaikų gerovės centre „Pastogė“, jie ten apgyvendinti, paskui vaiko teisių gynėjai kreipėsi į teismą dėl neterminuoto tėvų valdžios ribojimo.

Bylos posėdis dėl tėvų valdžios apribojimo pastarąjį kartą vyko pernai lapkritį. 

Jis buvo atidėtas, nes neatvyko Vilčinskai, be to, konstatuota, kad jie priėmė pagalbą, posėdžio išvakarėse vyko atvejo vadybos posėdis, sudarytas pagalbos planas trims mėnesiams.

Kitas teismo posėdis suplanuotas po šio plano vykdymo peržiūros vasario 28 dieną.

Vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos atstovė Alina Žilinaitė BNS yra sakiusi, kad sprendimas kreiptis į teismą dėl Vilčinskų valdžios savo vaikų atžvilgiu apribojimo priimtas po ilgų bandymų suteikti šeimai pagalbą.

Pasak jos, šeimai keturis kartus inicijuotas atvejo vadybos procesas, kurio metu, padedant specialistams, būtų sudaromas pagalbos planas šeimai, organizuojamos visos reikalingos paslaugos. Šeima visus kartus pagalbos atsisakė, į atvejo vadybos posėdžius, išskyrus pirmąjį, neatvyko. 

Jos teigimu, darbui su šeima taip pat buvo sudaryta mobilioji komanda, turėjusi padėti šeimai išspręsti susiklosčiusią krizinę situaciją bei paskatinti tėvus imtis veiksmų dėl pozityvių pokyčių šeimoje, tačiau tėvai jiems siūlomos pagalbos atsisakė.

Tris savo vaikus iš globos namų pagrobę Mindaugas ir Inga Vilčinskai pernai spalį išsikovojo galimybę stoti prieš teismą, taip pat apskųsti vaikų paėmimą, nors terminas skundams jau buvo praėjęs. Anksčiau jų atžvilgiu dėl savo vaikų pagrobimo ir pasikėsinimo neteisėtai pereiti valstybės sieną buvo priimtas baudžiamasis įsakymas, kadangi pora sutiko su prokuroro pasiūlyta bausme, tačiau vėliau persigalvojo ir pareikalavo bylos nagrinėjimo teisme.

Nors iš pradžių šis reikalavimas atmestas, Kauno apygardos teismas nusprendė, kad tai padaryta neteisėtai.

Vilčinskai kaltinami pagrobę tris savo vaikus, kuriuos teismas buvo leidęs iš jų paimti. 5, 7 ir 9 metų vaikai, kuriuos liepą galimai savavališkai iš Kaune esančio vaikų gerovės centro „Pastogė“ pasiėmė tėvai, rasti Lietuvos pasienyje su Baltarusija, kai, kaip teigė teisėsauga, šeima greičiausiai ketino kirsti sieną.

Vaikų tėvus ir juos automobiliu vežusį asmenį sulaikė Valstybės sienos apsaugos tarnybos pareigūnai.

Vaikai iš šeimos buvo paimti pernai birželį. Kaip skelbta, jie nelankė mokyklos, neturėjo asmens dokumentų, nesilankė pas gydytojus, šeima nepriėmė siūlomos pagalbos.